Ruslano Kondratjevo nuotr.

Marijus Širvinskas / Ekonomika.lt

2012-04-15 12:00

Rokas Beresniovas, banko HSBC padalinio JAV viceprezidentas ir prestižin?s organizacijos „Global Lithuanian Leaders“ (GLL) vienas ?k?r?j?, laužo stereotipus apie emigracijos žal? ir neabejoja, kad aktyv?s išeiviai svetur gali duoti daugiau naudos Lietuvai negu gyvendami t?vyn?je.

Savo j?gomis „amerikietišk? svajon?“ ?gyvendin?s jaunasis bankininkas nuo Kauno dažnai atvyksta ? Lietuv?. Atstovaudamas kompanijos „Global Strategy“ tarybai padeda megzti glaudžius ryšius tarp Vytauto Didžiojo universiteto ir Šiaur?s Amerikos akademini? institucij?, sykiu r?pinasi pasaulio lietuvi? jaunimu.

Koks ?sp?dis dirbti banke Amerikoje? Ar ten iš ties? sukasi labai rimti profesionalai ir cirkuliuoja milžiniški pinigai, kaip esame ?prat? matyti filmuose?

Bankininkyst?s srityje dirbu 8 metus. Tok? stereotipin? vaizd? daugiau pamatysime investicin?je bankininkyst?je Niujorke, kur kuriami sud?tingi instrumentai, o pats dirbu komerciniame banke.

Po 2008-?j? kilus nepasitik?jimui dideliais bankais, dabar jau mažesnieji gali daugiau pasireikšti. Vien Vašingtone veikia per 150 skirting? finansini? institucij?! Atidaryta daug bendruomenini? bank?, ir šiems labai gerai sekasi, mat jais pasitiki vietos verslininkai ir jie teikia paskolas smulkiesiems.Kaip atrod? finans? kriz? iš vidaus ir kaip ji paliet? jus asmeniškai?

Manau, ji paliet? kiekvien? amerikiet? – d?l 2007–2008 m. nežmonišk? nekilnojamojo turto kain? daug kam plaukai kilo piestu. Pats esu ?sigij?s apartamentus, kuri? vert? šiuo metu žymiai mažesn?, o paskolos dydis išlik?s toks pat.

Tarkime, kiekviena ?mon? si?lo investicin? pensijos 401K plan?, kur tam tikr? procent? kaupia darbuotojas ir dar tiek pat prideda darbdavys. Kai griuvo biržos, pensij? vert? krito maždaug perpus. Žinoma, jos po truput? gr?žta, kyla, ger?ja: ži?r?kite, „Dow Jones“ indeksas dabar turi 13 t?kst. tašk?, o buvo smuk?s iki 6 t?kst.

Ar patinka gyventi Vašingtone?

JAV gyvenu 13 met? ir vien Vašingtone – devynerius. Užtikrintai galiu pasakyti, kad Amerikoje niekur kitur nenor??iau gyventi. JAV sostin? yra bene inteligentiškiausias miestas – apie 80 proc. gyventoj? turi magistro laipsn?. Pus? žmoni? arba žino, kur yra Lietuva, arba yra joje ir lank?si, kai Teksase vienas iš 100 gal ir bus gird?j?s apie Lietuv?.

Vašingtone veikia daugyb? ambasad?, kuriuose verda kult?rinis gyvenimas, organizuojami festivaliai. Miestas taip pat tampa finans? ir mados sostine.

Ten jau?iat?s emigrantas, išeivis, Amerikos lietuvis?

Laikau save kosmopolitu – ir lietuviu, ir amerikie?iu, esu ir Lietuvos, ir JAV pilietis, man gerai ir ?ia, ir ten. Nors gyvenu Amerikoje, Lietuvoje turiu but? ir gr?žtu ?ia kas du m?nesius.

Bandau b?ti aktyvus Lietuvos visuomen?je, tad nesijau?iu išvažiav?s ar „pab?g?s“. Apskritai man ši emigracijos tema kit? kart? priver?ia juoktis, kai, pavyzdžiui, Seimo pirminink? Irena Degutien? pasako, kad jeigu išvyksti iš Lietuvos, vadinasi, jos nemyli. Saky?iau, labai gerai, kad žmon?s išvažiuoja, mokosi, dirba – juk taip Lietuva kaupia intelektin? kapital?, vyksta smegen? cirkuliacija, prot? apykaita.

Štai garsus pianistas Edvinas Minkštimas ? festivalius kvie?ia ir lietuvius, kurie be jo paramos galb?t niekada neatvažiuot? ? Vašington?. Taip jis Lietuvai padeda daugiau negu b?damas ?ia. Be to, Edvinas jau turi tokios patirties, kad gr?ž?s ? Lietuv? gal?t? j? s?kmingai pritaikyti.

Nesuprantu, kod?l apskritai vyriausyb? bando stabdyti emigracij?.

Tai kad nebando…

Taigi jeigu negali to padaryti – kod?l tuomet vargti?

Matau, savo tinklalapyje skelbiate asmenin? moto: nelauk ideali? aplinkybi? – jos niekada neateis. Ar ?ia kaip m?s? patarl?: k? gali atlikti tuoj, niekad nesakyk rytoj?

Truput? kitaip nei patarl?. Žmon?s laukia idealios situacijos, kad gal?t? prad?ti k? nors daryti. Bet jos niekuomet neateina – tai tik žmoni? nusistatymas ir poži?ris. Tad jeigu nori k? nors pasiekti, reikia imti ir daryti.

Tikriausiai ir ? Amerik? tur?damas vos 200 doleri? išvažiavote nelaukdamas t? „ideali?“ aplinkybi??

200 doleri? anais laikais dar buvo nemaži pinigai. Apskritai manau, kad daug dirbdamas gali užsitikrinti s?km? visur – ir Amerikoje, ir Lietuvoje.

Tokius daug dirban?ius jaunus lietuvius pasaulyje ir Lietuvoje vienija GLL. Kaip j? ?k?r?te?

Prieš 10–15 met? išvyk? žmon?s netur?jo savo bendruomen?s. Lietuvi? diasporos daugiausia puosel?ja kult?r?, kalb?, virtuv?, ir tai labai gerai. Ta?iau aš nenoriu eiti ? tuos tautišk? šoki? vakar?lius ir cepelin? puotas, nes mes jau esame kita karta ir kitaip visk? ?sivaizduojame – taip pat Lietuv?.

Pamažu kilo GLL id?ja ir, manau, pasiteisino: užpildo niš? ir erdv?, kai Amerikoje, Rusijoje ar Londone gyvenantys lietuviai gali rasti bendr? interes?. Kartu – duoti kitiems. Štai Pasaulio banke dirbanti Lina Tolvaišait?, kuri anks?iau buvo m?s? mentoryst?s programos „Big Brother“ mažoji sesut? Londone, analogišk? veikl? kaip didžioji ses? prad?jo Vašingtone.

Tiesiate draugišk? rank? studijuojan?iam jaunimui?

Taip, bet neb?tinai mes jiems randame darb?. Jeigu koks nors studentas išsirenka mane, galiu jam pad?ti parengti gyvenimo aprašym?, duoti patarim?, ?sp?ti apie klaidas, kuri? pats kadaise buvau padar?s.

Kitaip sakant, padedate kelyje, bet negarantuojate protekcij?. Gal j?s? lyderi? karta tuo ir skiriasi nuo iki šiol paplitusios sovietiniu raugu atsiduodan?ios svaini? teis?s?

www.DELFI.lt

2012 m. balandžio 15 d. 00:00

Emigracija Lietuvai n?ra blogai – po karo vykus? „prot? nutek?jim?“ pakeit? „prot? cirkuliacija“ – žmon?s nebeišvažiuoja visam laikui, jie ?ia gr?žta d?l šeim? ir emocinio prisirišimo, su savimi atsiveža žinias ir patirt?. Tai interviu DELFI kalb?jo Amerikos lietuvis, „HSBC Bank USA“ viceprezidentas Rokas Beresniovas. 33 met? organizacijos „GLL | Globalios Lietuvos lyderiai“ valdybos narys R. Beresniovas politine katastrofa vadina tai, kad Lietuva iki šiol neišsprend? dvigubos pilietyb?s klausimo.

– Vilniuje vykusiame renginyje diskutavote, k? Lietuvai reiškia globali talent? migracija. Koks J?s? atsakymas ? š? klausim??

– K? reiškia talent? migracija? Ar talentai emigruoja, ar žmon?s tampa talentais jau emigrav?, o paskui netgi gr?žta ir Lietuvai daug padaro?

Mano manymu, žmon?s emigruoja d?l dviej? priežas?i?. Pirma ir didžiausia priežastis – ekonominiai sumetimai. Antra priežastis – sav?s realizavimas. Lietuvoje labai maža rinka, tad save realizuoti labai sunku. Ant piršt? gali suskai?iuoti dideles kompanijas, kuriose gali dirbti ir siekti, ko nori.

Manau, emigracija Lietuvai n?ra blogai. D?l ekonomini? priežas?i? emigruojantys žmon?s vistiek, manau, turi emocin? ryš? su Lietuva. Ankstesniais laikais kalb?jome apie „brain drain“ – po karo vykus? prot? nutek?jim?, kai žmon?s išvažiuodavo visam laikui.

Manau, dabar susiduriame su nauja s?voka – „brain circulation“ – prot? cirkuliacija.

Žmon?s išvažiuoja, bet vistiek gr?žta, nes ?ia turi šeimas, emocin? prisirišim?. Be to, jie atsiveža ger? darbo etik?, netgi ?moni? kult?r?, kurios Lietuvoje labai tr?ksta.
Pats galiu b?ti kaip didžiausias to pavyzdys.

– Kaip J?s atsid?r?te JAV?

– Gimiau augau Kaune, ? JAV emigravau prieš 12 met?.

Išvažiavau d?l ekonomini? sumetim? – papras?iausiai labai sunkiai dirbau, gerai nemok?jau angl? kalbos. Kolegijoje buvau baig?s marketing?. Kaip tikras emigrantas, išvažiavau su keliais šimtais doleri? kišen?je. Dirbau trijuose darbuose, buvo labai sunku.

Vienas to nepadariau – buvo žmoni?, kurie mane pad?jo. Užsienyje yra pagalbos kult?ra – d?l to toks s?kmingas projektas „Big Brother“ (mentoryt?s programa – DELFI).

Nuvyk?s ? JAV studijavau angl? kalb?, paskui – tarptautin? versl?. Kaip ir daugelis lietuvi?, dirbau prekyboje, vadyboje.

– Dabar esate „HSBC Bank USA“ viceprezidentas. K? laikote savo s?km?s paslaptimi?

– Manau, papras?iausiai tai užsibr?žtas tikslo siekimas. Jei sunkiai dirbi, bandai tobul?ti, žmon?s tai mato ir tau pad?s. Pad?jo ambicijos kažk? daryti, nesustoti ir neb?ti patenkintu tik tuo, k? turi, vis? laik? siekti kažko kito.

– Priklausote organizacijai „GLL | Globalios Lietuvos lyderiai“. Kokiu tikslu ji buvo ?kurta?

– Yra etnin?s, diasporin?s, senosios kartos lietuvi? bendruomen?s, kurios save labai asocijuoja su Lietuva. Jose dainuoja lietuviškas sutartines, valgo cepelinus. Bet v?lgi – jei aš su žmona, kuri, tarkime, nekalba lietuviškai, nuei?iau ? t? bendruomen?, mes ten neb?tume laukiami – mes ten nepritaptume, m?s? karta neturi nieko bendro su tomis bendruomen?mis.

Nesakau, kad tos bendruomen?s blogai – jos labai svarbios Lietuvai, labai gerai, kad jos puosel?ja lietuvi? kalb?, kult?r?. Ta?iau naujoji karta buvo vakuume – GLL id?ja kilo kaip naujos, globalios pasaulin?s bendruomen?s, kuri sujung? mus visus – kurie ne emigrantai, o cirkuliantai.

Žmon?s neišvyksta visam laikui. Kit? kart?, b?damas ne Lietuvoje, manau, Lietuvai gali padaryti netgi daugiau nei gyvendamas ?ia. Manau, n?ra ?ia ko bijoti – pasaulis tiesiog nat?raliai cirkuliuoja, situacija skiriasi nuo tos, kuri buvo prieš 20 met?. Papras?iausiai reikia kažk? daryti, kad neprarastume ryši?.

– Ta?iau Lietuvoje baiminamasi d?l J?s? min?tos cirkuliacijos sraut? – išvyksta gerokai daugiau, nei gr?žta, maž?ja darbo j?gos, o kažkas tur?s ateityje mok?ti pensijas…

– Aišku, d?l to yra nerimo, bet, kaip ir visose kitose šalyse, darbo vietas užpildys kažkas kitas – žmon?s, atvažiav? iš Rusijos, Ukrainos, Indijos ar Kinijos. Jie gal?s užimti darbo vietas, kuri? lietuviai nenori dirbti. Tai vyksta visame pasaulyje ir tai n?ra blogai.

Lietuvi? išvykimas ? užsien? sukuria Lietuvai didel? vert? – intelektualin? kapital?. Norint Lietuvai b?ti kompetentingai, reikia, kad žmon?s išvykt?, ?gyt? korporacin?s kult?ros patirties ir tai atsivežt? atgal.

– Ar ateit? siejate su Lietuva?

– Nor??iau gr?žti ir dabar, bet ?ia n?ra rinkos. Tai vienintel? priežastis, d?l kurios negr?ž?iau.

Save sieju su Lietuva. Man dar pavyko gauti dvigub? pilietyb?. Mano amerikiet? žmona labai domisi Lietuva, pagal Fulbright stipendij? ginasi daktaro laipsn? JAV universitete, studijuoja Lietuvos švietimo sistem? pasauliniame kontekste.

Ji labai gerai kalba lietuviškai ir dabar kelet? m?nesi? gyvena Kaune. Aš ?ia atvažiuoju kas m?nes?.

– Lietuva iki šiol neišsprend? dvigubos pilietyb?s klausimo. K? apie tai manote?

– Man visiškai nesuprantamas toks Lietuvos elgesys. Tai – politin? katastrofa.

– Kod?l?

– Su visa mano patirtimi, neišneša protas, ko reikia baimintis ir kokia politika už to slepiasi. Gal tai nenoras Lietuvai b?nant „tolerantiškiausia“ valstybe Europoje pritraukti ar ? Rusij?, ar ? kitas šalis emigravusi? žmoni?.

Bet aš manau, kad tai politinis žingsnis. Aš turiu dvi pilietybes. Bet jei neb?t? galima pasilikti Lietuvos pilietyb?s, aš tikrai tris kartus pagalvo?iau, ar ji man reikalinga, jeigu aš galiu tur?ti JAV pilietyb?. Su JAV, Jungtin?s Karalyst?s, Švedijos ar kurios kitos valstyb?s pilietybe galiu gerokai daugiau nuveikti. Jos tau gali duoti daugiau nei Lietuva duoda dabar.

Manau, žmon?s tai pasveria ir svarstykl?s nusisveria Lietuvos nenaudai. Gal politikai prieš tai užmerkia akis. Manau, taip prarandame emocin? prisirišim? prie Lietuvos.

Ži?rint emociškai, jei Lietuvai man?s nereikia, kam man pilietyb? reikalinga? Tai – paprastas gyvenan?i? užsienyje klausimas. Dabar daug lietuvi? turi kit? Europos S?jungos valstybi? pilietyb? – jie atsisak? Lietuvos pilietyb?s vien d?l ekonomini? sumetim?. Manau, d?l to prarandame daug žmoni?. Ir t? patvirtins visos bendruomen?s – ar senosios diasporos, ar nauja karta. Juoba yra tik trys milijonai lietuvi?. Kod?l taip elgiam?s – didelis klausimas.

– Pastaraisiais metais studijuoti ? užsien? išvyksta daug student?. Vieni tame mato gr?sm?, kiti ?žvelgia privalumus. K? patartum?te jauniems žmon?ms – važiuoti mokytis ? užsien?, ar likti Lietuvoje?

– Jei tur??iau vaik?, nor??iau, kad jie vidurin? mokykl? lankyt? Lietuvoje. Bet ?ia siekti aukštojo išsilavinimo – jokiais b?dais. Manau, Lietuvai labai toli, kol aukštasis išsilavinimas bus labai geras.

Užsienie?iai ?ia važiuoja studijuoti, nes ?ia pigu gyventi, nauja patirtis, pigus alus. ? paskaitas eiti neprivaloma. Manau, universitetuose dar tik mezgasi kritinio m?stymo pradmenys.

Apskritai, nei Vilniaus, nei joks kitas Lietuvos universitetas n?ra geriausi?j? Europos universitet? 500-tuke. Tad mums girtis tikrai n?ra kuo. Reikia ži?r?ti ? realyb? ir sakyti, kad dar turime daug darbo.

Važiavimas studijuoti ? užsien? lietuvius, manau, padaro tik daugiau kompetentingus. Jeigu jie gali rasti ger? darb?, kuriame gali save realizuoti – kod?l gi ne. Tai irgi gerai Lietuvai, nes sukuria kompetencij?.

– Kaip Lietuva atrodo užsienie?io akimis?

– ? Lietuv? reikia ži?r?ti kaip ? globali? šal? ir nereikia apsiriboti sienomis. Man labai smagu matyti, kad Lietuva tampa tolerantiškesn? kitokiems žmon?ms, kitoms religijoms, g?jams ir lesbiet?ms. Manau, tai labai gerai Lietuvai. Per pastaruosius penkerius metus šioje srityje matau didel? pokyt?.

Ži?rint iš užsienio ? Lietuv? atvažiavusi? sve?i? akimis, Lietuva tur?t? pataisyti infrastrukt?r?. Kai pagyveni užsienyje ir atvažiuoji ? Lietuv?, tikrai matai, kad n?ra infrastrukt?ros pagrindo. ?ia negali gauti to, kas užsienyje yra norma.

Pradedant nuo ženkl? – kiek met? stebiuosi, kad sunku ? Vilniaus oro uost? nuvažiuoti. Esu kaunietis, ir vis? laik? ? oro uost? važiuodamas nauju keliu, pravažiuoju vienintel? ženkl?. Jei policijai nakt? paskambinsi d?l triukšmaujan?i? kaimyn?, iš tav?s tiks pasijuoks. Norint pritraukti daugiau užsienie?i? ir ekonomikos, tai reikia keisti.

Turi pasikeisti ?staig? kult?ra – jei nusiunti prašym? ar klausim? ? vyriausybin? organizacij?, jis patenka ? juod? d?ž? ir por? savai?i? n?ra jokio atsakymo. Jeigu norime b?ti kompetentingi, t? reikia greitai pakeisti. D?l to prarandame daug galimybi?.

Anglakalbiams Lietuvoje sunku – sud?tinga ir su žiniasklaida, ir norint susirasti gydytoj?. Po toki? atvej? užsienie?iai išsiveža blog? ?sp?d? ir j? perduoda kitiems.

DELFI Jums tiekia kokybišk? nemokam? turin?. J?s atsid?kotum?te mums, jei dalintum?t?s šiuo tekstu si?sdami jo nuorod?, o ne kopijuodami tekst?. http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/jav-lietuvis-protu-nutekejima-pakeite-protu-cirkuliacija.d?id=58103644#ixzz24yyXWJql

Tre?iadienio vakar? Kaune, „Žalgirio“ arenoje, b?riavosi keli šimtai pažin?i? ieškan?i? jaunuoli? ir verslo lyderi?. Renginyje „Diena Media News kontakt? mainai“ dalyviams pavyko ne vien?kart sukirsti rankomis d?l tolimesni? susitikim?.

Renginio iniciatoriai, JAV gyvenantys lietuviai – pianistas Edvinas Minkštimas ir „HSBC Bank USA“ viceprezidentas Rokas Beresniovas – pasakojo, kad abu yra kaunie?iai, mok?si Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje. Paradoksalu, ta?iau gyvendami Lietuvoje vienas kito nepažinojo.

„Mes nesusipažinome, nors aš lankiau t? pa?i? men? gimnazij?. Prieš dvejus metus susipažinome Vašingtone, viename iš kontakt? main? rengini?. Prad?jome kartu bendrauti, draugauti, keistis id?jomis“, – pasakojo E.Minkštimas, aplink kur? viso renginio metu b?riavosi jauni dalyviai.

R.Beresniovas džiaug?si, kad Kaunas pateisino savo student? miesto vard?. Kontakt? mainuose Kaune užsiregistravo 240 dalyvi?, kuri? dauguma buvo jaunimas.

„Buvo tikrai labai ?sp?dinga – iš tokios gausos žmoni? visi buvo labai entuziastingi. Labai tikiuosi, kad kontakt? mainai bus organizuojami ir ateityje, galb?t net kas m?nes?“, – sak? jis.

Kauno rotuš?s ceremonmeisteris K?stutis Ignatavi?ius pasakojo, kad renginio metu atrado ne vien? kandidat?, nor?jus? pasisemti lyderyst?s ir rengini? režis?ros patirties. Pašnekovas nesl?p?, kad jaunimas buvo aktyvus ir netgi papraš? pasidalinti žiniomis atskiro susitikimo metu.

„Jaunimas domisi. Keli dalyviai patys pasisi?l? mane aplankyti, kad aš jiems suorganizuo?iau užsi?mim? apie tai, kaip vesti renginius. Taip pat praš? surengti ekskursij? Kauno rotuš?je. Aš jiems pažad?jau tai padaryti ir savo žodžio laikysiuosi“, – patikino K.Ignatavi?ius.

Pašnekovas pasakojo, kad j? sužav?jo jaunimo geb?jimas pateikti save kaip asmenyb? – su pasididžiavimu pristatyti savo institucij? arba siekius, moksl? krypt?: „Kiekvieno j? akys žiba – jie siekia žini?. Problema tik ta, kad yra didelis b?rys dalyvi?, tod?l su visais pabendrauti sunku. Tai yra puikus pirmas susipažinimas, o toliau nor?t?si bendrauti dalykiškai ir konkre?iai. Š? rengin? galima vertinti tik kaip t?stin? projekt?.“

Kauno technologijos universiteto student? universiteto student? atstovyb?s “BEST Kaunas“ prezident? Agn? Velžait? renginyje sak? siekianti surasti tinkam? kontakt? bei paskleisti savus: „Patogu, kai vienoje vietoje gali rasti daug žinom?, tikslinga veikla užsiiman?i? žmoni? ir gana paprastai, tiesiog prie taur?s vyno apsikeisti su jais kontaktais, sužinoti j? l?kes?ius ir pasakyti savus.“

Pašnekov? tikino, kad didel? skirting? sri?i? atstov? gausa jos neglumino ir dairytis nauding? kontakt? nesukliud?, es? profesij? ?vairov? praple?ia tiek asmenines, tiek organizacines galimybes: „Visus kontaktus galima pritaikyti, tik galb?t neb?tinai t? pa?i? akimirk?.“

Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Zigmas Lydeka sak?, kad kontakt? mainuose jaunimas pateisino savo ger?sias savybes. Jo teigimu, renginyje jaunimas nesiblašk?, o dr?siai pri?jo prie juos dominan?i? žmoni? ir bendravo.

„Kauno jaunimas turi ger? savyb? užmegzti kontakt?, nebijoti. O kontakt? mainai suteikia galimyb? tapti dar labiau atviriems, nes užmegzdami kontakt? mes visuomet drovim?s, baiminam?s neteisingai suformuluoti klausim?. Manau, šis renginys yra ir pragmatiškas, ir tam tikra prasme ugdo jaunim?“, – sak? Z.Lydeka.

Jis sak? neabejojantis, kad net trumpo pokalbio metu jauno žmogaus akyse galima perskaityti ambicijas. Pašnekovas taip pat pabr?ž?, kad daug apie žmogaus ambicijas pasako jo klausim? formuluot? ir sav?s pristatymas.

„Norint užmegzti dalykin? kontakt? pirmas prisistatymas yra b?tinas. Man buvo labai miela, kai vos pri?j? žmon?s aiškiai pasak?, kas tokie yra ir kuo užsiima. Tai parodo, kad jauni žmon?s jau žino, kaip save pateikti“, – pasakojo jis.

Naujien? agent?ros BNS direktorius Art?ras Ra?as sak? per rengin? surink?s apie 20 vizitini? korteli?, tarp kuri? gali b?ti ir ateityje nauding?. Anot jo, bendradarbiavimo galimyb?s su renginio metu pažintais dalyviais paaišk?s tolimesnio bendravimo metu.

„Kadangi laiko mažai, su kai kuriais sutar?me, kad jie su manimi susisieks. Taip pat studentai pakviet? mane pas juos atvažiuoti, taigi tarsim?s, kada bus galima tai padaryti. Patir?i? buvo labai skirting?“, – apie užmegztus ryšius pasakojo A.Ra?as.

Nors jis sak? nežinantis, kur kontakt? mainuose užmegztos pažintys nuves, ta?iau neabejojo, kad dalyvavimas renginyje jaunimui suteikia pranašum?: „Bendrauti su žmogumi, kur? jau esi mat?s, yra žymiai lengviau. Dabar, užuot pasakoj?s, kas jis toks yra ir iš kur, žmogus gali pasakyti „Laba diena, mes mat?m?s kontakt? mainuose“. Ir aš visk? žinosiu.”

Lina Mrazauskait?, Kauno diena
Nuotrauk? ieškokite arenos Facebook grup?je.

 

Paskelbta 2012-03-29, 20:07