Photo by Beth solomon

Rachel Johnson and Ada Polla of Alchimie Forever surround lucky happy hour host Rokas Beresniovas of Eagle Bank

With a full Paper Moon Friday, Georgetown residents, businesses and community leaders meeted, greet and Tweeted at a happy hour organized by Georgetown Business Association vice president Rokas Beresniovas.   

The high-energy Beresniovas organized Advisory Neighborhood Commissioners, the Citizens Association of Georgetown, the BID, Georgetown University, the Georgetown Ministry Center, The Georgetown Dish, the Georgetowner, the Georgetown Current, and the Office of Councilmember Jack Evans to get their members out. Paper Moon’s anti pasti – calamari fritti, pastas and salads – and well-priced drinks kept the party going.

Hosts included: Judith Beermann, Rokas Beresniovas, Sonya Bernhardt, Jim Bracco, Nancy Taylor Bubes, Marcie Connolly, Jack Evans, Linda Greenan, Joe Giannino, Sue Hamilton, Arthur Heimbold, Margaret Heimbold, Jonathan Higgins, Davis Kennedy, Ray Kukulski, Jennifer Mottershead, James Packard-Gomez, Bill Starrels, Gunter Stern, Crystal Sullivan, and James Wilcox.

Tutt, Taylor & Rankin Sotheby’s superstar Nancy Taylor Bubes, Councilmember Jack Evans and Elizabeth Webster, Secretary of Gerogetown Business Association

David and Sharon Lockwood, Georgetown residents

David and Margaret Dunning with Al Wheeler of Oldest Inhabitants

Wealth of knowledge: Rhonda Humphries of TD Bank, Joe Reamer of HSBC, and Deborah Shumaker of Eagle Bank

Lorena Soto and Anne Alonzo at Paper Moon

5 Comments For This Article

Anonymous Mar. 08, 2010 @ 7:41 pm

Specialiai lrytas.lt, ?ikaga

R.Beresniovas buvo pakviestas Indianos universiteto studentams papasakoti apie sovietin? mokymo sistem?.  Asmeninio archyvo nuotr.

„Sovietin? sistema gamino robotus ir visiškai nemok? kritinio m?stymo. Ta prarastoji sovietme?io karta ir jos vaikai vis dar dominuoja Lietuvos švietimo sistemoje ir apskritai Lietuvoje. Kritinio m?stymo matyti tik patys pradmenys“, – sako Vašingtone gyvenantis „Eagle Bank“ viceprezidentas Rokas Beresniovas. B?tent d?l atsilikusios švietimo sistemos t?vyn?je esama tiek daug negatyvumo, o žodis „tolerancija“ vartojamas nesuvokiant jo prasm?s, ?sitikin?s JAV lietuvis.

Negatyvumas – užkre?iamas

„Negatyvumu užkr?sti kitus – labai lengva. Pabendravus su nuolat besiskundžian?iais žmon?mis lieka prastas skonis burnoje. Mane stebina, kaip dažnai Lietuvoje, ypa? valdininkai, vartoja žod? „tolerancija“, bet neatrodo, kad d?l to tolerancijos atsirast? daugiau“, – kalb?jo Lietuvoje žinomo karikat?risto ir dailininko Vladimiro Beresniovo s?nus.

Pasak jo, bet kokie pasikeitimai Lietuvoje bus ne?manomi tol, kol ne?vyks m?s? mokslo sistem? prie Vakar? priartinantys poky?iai: „Jeigu to ne?vys, Lietuvoje ir toliau dominuos prarastosios kartos palikuonys“.

Aštriai nuskamb?jusius žodžius lietuvis ?ia pat palydi užtikrindamas, kad jis labai myli Lietuv?. „Lietuvoje apsilankau maždaug kas keturi m?nesiai. Nors ne viskas Lietuvoje patinka, jau?iu nuolatin? trauk?“, – prisipaž?sta aukštas pareigas už Atlanto užimantis vyras.

Pasak jo, svarbu, kad lietuviai neužsidaryt? savo šalyje, o atvyk? ? užsienio šal? iš ten pasiimt?, kas geriausia.

„Vasar? pas mane dažnai atvyksta s?n?nas iš Lietuvos. Kai jis b?na ?ia, stengiuosi, kad bent trumpam jam nuslinkt? tas lietuviškas debesis ir jis pamatyt? platesnio pasaulio“, – prasitar? R.Beresniovas.

Apie sovietizmus pasakojo amerikie?iams

Pokalb? apie švietim? su Vašingtone gyvenan?iu kaunie?iu prad?jome neatsitiktinai. Neseniai R.Beresniovas buvo pakviestas Indianos universiteto edukologijos studentams papasakoti apie Soviet? S?jungos mokymo sistem?.

Buvo ?domu, k? apie sovietmet? nieko nenutuokiantiems dvidešimtme?iams amerikie?iams papasakojo pionieriaus kaklaraišt? dar sp?j?s užsirišti lietuvis ir kokia jo nuomon? apie mokslo situacij? gimtin?je.

Ne paslaptis, kad posovietini? šali?, tarp j? ir Lietuvos, gyventojai dažnai link? Amerikos mokykloms prikišti pernelyg didel? mokiniams suteikim? laisv? ir per menk? akademiniam paruošimui skiriam? d?mes?.

? JAV mokyklas savo atžalas leidžiantys lietuviai dažnai jau?iasi, kad j? vaikai gauna puik? išsilavinim?, ta?iau ? Lietuv? sugr?žusi? tautie?i? vaikams neretai pasi?loma pasimokyti antrus metus ne tik d?l prast? gimtosios kalbos, bet ir d?l matematikos bei gamtos moksl? žini?.

Klausti vis dar g?da

Lietuvoje baig?s vidurin? mokykl? ir bakalauro laipsn? universitete ?gij?s R.Beresniovas JAV pasiek? tiek, kad jam gali pavyd?ti ne tik jo amžiaus, bet ir keliomis dešimtimis met? vyresni amerikie?iai. Ar tai ne?rodo, kad sovietin? ir posovietin? mokymo sistema – pranašesn?, o ? JAV atvyk? imigrantai b?tent d?l to nušluosto nosis vietiniams?

Amerikie?iams apie sovietin?s mokyklos absurd? pasakoj?s lietuvis purto galv? – visos naudingiausios žinios ?gytos studijuojant ir dirbant Amerikoje, o ne Lietuvoje: „Pagrindinis skirtumas yra tai, kad posovietin?se šalyse iki šiol nemokoma mokytis. Vis dar svarbu išmokti medžiag? atmintinai ir nesigin?yti su d?stytoju. Amerikoje mane išmok? ne tik kritinio m?stymo, bet ir nebijoti klausti. Lietuvoje klausti dažnai vis dar yra g?da“.

R?pi student? nuomon?

Pasak jo, tiesa tai, kad lietuviai ir kiti posovietini? šali? pilie?iai su savimi atsiveža puiki? darbo etik?. „Vienu metu ir mokiausi, ir dirbau keliuose darbuose dien? ir nakt?. Tai nesvetima daugeliui kit? Ryt? europie?i?“, – pabr?žia jis.

Jis taip pat sutinka su tuo, kad kartu su laisv?s g?siu Lietuvos mokymo institucijose sumaž?jo pagarba mokytojui. „Sovietme?iu gin?ytis su mokytoju buvo ne?sivaizduojamas dalykas, dabar tai jau neb?ra tabu. Su tuo ateina ir kažkiek nepagarbos“, – mano R.Beresniovas.

Ri?lando koledže (Dalasas, Teksaso valstija) tarptautinio verslo ir prekybos studijas baig?s lietuvis su d?kingumu prisimena amerikie?i? d?stytoj? paskaitas. „Jiems nuoširdžiai r?p?davo studento nuomon?. Jie nenurimdavo, kol neišklausdavo, k? apie vien? ar kit? problem? mano pats studentas, o ne k? jis atmintinai išmoko iš knyg?“, – kalb?jo R.Beresniovas.

Amerikoje netr?ksta galimybi?

Tokiu pat principu darbdaviai atsirenka darbuotojus – jiems reikia m?stan?i? b?tybi?, kurios moka bendrauti su žmon?mis ir spr?sti problemas, o ne robot?.

„Labiausiai amerikie?iams studentams ir r?p?jo sužinoti, ar mes – ne robotai“, – kvatojosi R.Beresniovas.

Sovietme?io n? iš tolo nema?iusiems dvidešimtme?iams taip pat r?p?jo sužinoti, kaip atrod? tarybin?s mokyklos uniformos bei tai, kiek valand? per savait? reik?davo mokytis.

R.Beresniovo teigimu, nepaisant JAV sukr?tusios ekonomikos recesijos, šioje šalyje talentingiems žmon?ms netr?ksta pa?i? geriausi? galimybi?. Dejuojantys ir j? nematantys imigrantai dažniausiai gyvena užsidar? savo bendruomen?se ir atsisako imtis atsakomyb?s už savo gyvenim?: „Laukti, kol už tave pasir?pins kiti, pavyzdžiui, valdžia, taip pat yra sovietinis palikimas“.

(Veidas – Aušra L?ka)

“Juk tai j?s? pinigai”, – iš pra?jusi? savait? JAV startavusio tinklalapio www.recovery.gov vaizdo ekrano kreipiasi Earlas E.Devaney, ?kio gaivinimo kontrol?s ir skaidrumo tarybos pirmininkas, aiškindamas, kod?l vyriausyb? nutar? parengti tok? tinklalap?. Jame – kiekvieno dolerio ?kiui gaiviniti kelias. “?vedi savo pašto indeks? ir gauni kuo tiksliausi? informacij? iš savo regiono”, – džiaugiasi “Eagle Bank” (JAV) viceprezidentas Rokas Beresniovas.

„Turime galimyb? kurti ir atskir? ?mon?, kuri gal?t? veikti kaip kredito ?staiga. Jos akcininkais gal?t? tapti Lietuvos paštas ir konkurso b?du parinktas bankas“, – „Versus“ sako ministras Masiulis.

Pašto bankas bus prad?tas kurti šiemet. Dabar Susisiekimo ministerijai atliekama studija pad?s apsispr?sti, kaip tur?t? b?ti kuriamas toks bankas ir kokias paslaugas jis gal?t? teikti. O po to ministerija žada skelbti konkurs?, jame bus pasirinktas investuotojas bendrai ?monei steigti. Planuojama, kad šis konkursas bus tarptautinis. Lietuvos pašto ind?lis ? nauj? ?mon? b?t? pašto infrastrukt?ra, o konkurso b?du pasirinkto banko – praktin? patirtis ir finansiniai ištekliai paskoloms.

„Dalyvauti tokiame projekte bankams tur?t? b?ti ?domu tod?l, kad ekonominio ir finansinio netikrumo laikais tur?ti bendr? versl? su valstybe visada saugiau. Be to, paštas per savo teikiamas paslaugas turi prisijaukin?s tam tikr? dal? žmoni? ir galiausiai – pašto bankas turi galimybi? gauti valstybini? užsakym?, pavyzdžiui, obligacijoms platinti“, – naujos ?mon?s patrauklum? nurodo Masiulis. Be to, jis užsimena, kad bankai iki šiol kovoja d?l teis?s laikyti valstyb?s biudžeto pinigus.

Svarbiausia – kriterijai

Kontoros „Lideika, Petrauskas, Vali?nas ir partneriai LAWIN“ advokatas Gediminas Re?i?nas iš vieš? ministro Masiulio pasisakym? sprendžia, kad kuriant pašto bank? Lietuvoje b?t? atsižvelgiama ir ? vokie?i? „Deutsche PostBank“ model?. Šis bankas Vokietijoje yra vienas didžiausi? mažmenini? bank?. Jis buvo sukurtas panaudojant „Deutsche Post“ skyri? infrastrukt?r? bankin?ms paslaugoms teikti, pavyzdžiui, pinigams si?sti ir kreditams teikti. „Deutsche PostBank“ ?k?rimas buvo revoliucija Vokietijos bankininkyst?je, nes iki tol finansin?s institucijos šias paslaugas teik? tik verslininkams ir finansiškai stipriems klientams. Dabar minimas bankas turi 14,1 mln. klient? ir jame dirba 21 000 darbuotoj?. Ta?iau 2008 metai „Deutsche PostBank“ veiklos istorijoje buvo išskirtiniai – jis d?l finans? kriz?s patyr? 821 mln. EUR nuostol?.

„Deutsche PostBank“, kaip ir kiti bankai, leidžia vis? spektr? mok?jimo korteli?, tarp j? ir prestižines „VISA Card Platinum“.

Lietuvoje, pasak Re?i?no, esmini? teisini? trukdži? ?gyvendinti vokišk? pašto banko model? n?ra. Tai reiškia, kad Lietuvos paštas gal?t? b?ti komercinio banko, veikian?io pagal Bank? ?statym?, steig?jas. Be pašto, steigiamo banko akcininkais gal?t? tapti ir kiti bankai, kurie prisid?t? ne tik savo finansiniais ištekliais, bet ir praktine patirtimi, vadyba. Bankui b?t? taikomos tos pa?ios ind?li? draudimo s?lygos ir kiti reikalavimai, kaip ir visiems kitiems Lietuvoje veikiantiems bankams.

„Konkurso b?du pasirinkti bank?, ypa? jeigu neb?t? apsiribojama vien tik Lietuvoje jau veikian?iais bankais, logiška, ta?iau labai svarbu, kokius jam reikalavimus ir tikslus suformuluos valstyb?, šiuo atveju Susisiekimo ministerija“, – svarsto Re?i?nas. Pasak jo, jeigu Susisiekimo ministerija šiam projektui sugeb?t? labai skrupulingai pasirinkti privat? kapital?, tai reik?t? džiaugtis tokia iniciatyva, be to, taip valstyb? gal?t? pagerinti ir Lietuvos pašto finansinius rezultatus.

Paštui – pašto veikla

„Dabar Lietuvoje steigti pašto bank? neb?t? protinga. Viena vertus, nemanau, kad lietuviai namuose laiko dideles pinig? sumas, kita vertus, sunku patik?ti, kad žmon?s imt? pasitik?ti pašto banku“, – mano Vašingtone banke „Eagle Bank“ verslo pl?tros direktoriumi dirbantis Rokas Beresniovas. Atsižvelgdamas ? tai, kad minimas bankas iš dalies b?t? valstybinis, jis abejoja, ar jame klientai gal?t? tik?tis gero aptarnavimo. Bankininkas ?žvelgia ir dar vien? blogyb?: jeigu pašto bankas dalies ind?li? nenukreipt? ? vietinius bankus, tai šiems tokia konkurencija rimtai atsir?gt?.

„Planuojame kurti bendr? ?mon? su banku, nes pašto bankui Lietuvos rinkoje matome niš?“, – sako susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

„Sutinku, kad Lietuvos paštas turi šioki? toki? infrastrukt?r? banko paslaugoms teikti, ta?iau jis tur?t? koncentruotis ? tai, k? jis turi daryti geriausia – pašto paslaugas“, – neabejoja Beresniovas. Jis pateikia štai tok? pavyzd?: pra?jus? ruden? iš JAV ? Kaun? per „USPS Express Mail“ jis išsiunt? nedidel? siuntin?. Lietuv? jis pasiek? per 3 dienas, ta?iau adresatas j? gavo maždaug po m?nesio. Pasirodo, tiek laiko siuntinys išgul?jo Lietuvos pašto skyriuje.

„Lietuvos paštas turi tapti naujoviškesnis, jame turi b?ti ?diegta korporacin? kult?ra. O svetain? atnaujinta taip, kad joje b?t? galima nusipirkti savo svarstykles ir pašto ženkl?, už tai atsiskaitant banko kortele“, – si?lo Beresniovas. Be to, t?sia jis, paštas jau gal?t? imti si?lyti ir nustatytos siuntimo kainos paslaug?. Tai reiškia, kad pasi?mus tam tikro dydžio d?ž? iš pašto, j? galima prid?ti kiek nori, o už tai mok?ti nustatyt? kain?, kuri nepriklauso nuo svorio.

Užduotys Lietuvos paštui

Susisiekimo ministras Masiulis sutinka, kad nuostolingai dirbantis paštas turi didinti teikiam? paslaug? ?vairov?. Jis mano, kad ši Susisiekimo ministerijos kuruojama ?mon? turi galimyb? aktyviau dalyvauti IT sektoriuje.

„Kalbam?s su Registr? centru, kad ši ?mon? kartu su paštu imt?si kurti valstybini? dokument? elektroninio paskirstymo sistem?“, – praneša Masiulis. Pasak jo, t? b?t? galima padaryti labai greitai, nes Registr? centras turi duomenis, o paštas – adres? baz?. Taip paštas gal?t? tapti valstyb?s paslaugos vykdytoju ir padidinti savo pajamas.

Susisiekimo ministerija Lietuvos paštui taip pat nurod? optimizuoti ?mon?s s?naudas. Tod?l jau yra prad?ta ?mon?s restrukt?rizacija: iki šiol ji tur?jo 10 apskri?i? centr?, o dabar j? tebelieka penki. Maž?s ir vadovaujan?io personalo, bus centralizuota buhalterija. Taip pat paštas nuo 6 iki 5 dien? trumpina darbo laik?.

„Planuojame kurti bendr? ?mon? su banku, nes pašto bankui Lietuvos rinkoje matome niš?“, – sako susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

V?lesniame etape, pasak Masiulio, bus svarstomas pašto skyri? tikslingumas. Dabar visoje Lietuvoje j? yra per 900, tod?l planuojama mažinti iki maždaug 700 pašto skyri?. Tam, kad žmon?s rajonuose nelikt? be pašto paslaug?, bus ple?iama mobilaus pašto funkcija.

„Ieškosime b?d? ir kaip racionaliau panaudoti Lietuvos pašto valdom? turt?. Dabar jis n?ra tinkamai naudojamas, o svarbiausia – n?ra 100% panaudojamas pašto reikm?ms“, – kalba Masiulis. Jis apgailestauja, kad d?l susiklos?iusios nepalankios pad?ties nekilnojamojo turto rinkoje n?ra galimybi? parduoti dalies šio turto. Ta?iau racionalesnis jo panaudojimas leist? sumažinti ?mon?s veiklos s?naudas.

V?liau – pašto privatizavimas

Ministras, kitaip nei buv?s jo pirmtakas Algirdas Butkevi?ius, nesikrato Lietuvos pašto privatizacijos. Juolab kad 2013 metais Lietuvoje, kaip ir kitose užsienio valstyb?se, pašto rinka bus liberalizuota. Ta?iau, pasak jo, pirmiausia ši ?mon? turi atsistoti ant koj?, tapti solidžia partnere ir aktyvia elektronini? paslaug? teik?ja, išpl?sti savo paslaug? ?vairov?.

Vienas iš „Deutsche PostBank“ skyri? Berlyne.

„Kai ?mon? taps konkurencingesn?, prad?s dirbti pelningai, tai nematy?iau kli??i? ateiti priva?iam kapitalui. Taip paštas gal?t? b?ti efektyviau valdomas“, – d?sto susisiekimo ministras. Jis svarsto, kad ? toki? ?mon? kaip Lietuvos paštas privatus kapitalas gal?t? b?ti ?leidžiamas pamažu, neb?tinai iš karto parduodant vis? pašt?. Tok? model? yra pasirink? britai.

Pšto banko istorija

Rokas BERESNIOVAS, Vašingtonas

Pašto banko id?ja n?ra nauja. Pirmasis toks bankas buvo ?kurtas Didžiojoje Britanijoje 1861 metais. JAV apie j? buvo prad?ta kalb?ti tik 1871 metais, tikintis, kad žmoni? santaupos pad?t? ?kurti geresn? telegrafo tinkl?. Ši id?ja buvo ?gyvendinta v?liau, 1910 metais, kai žmon?s supanikavo d?l priva?i? bank? saugumo. Politikai, siekdami, kad tiek j? pilie?iai, tiek emigrantai nešt? pinigus ? pašto bank?, propagavo j? kaip saugi? šalies finansin? institucij?. Pašto bankas buvo griežtai reguliuojamas ir tur?jo laikytis jam nustatytos ind?li? normos: 5% privalom? atsarg? normos rezervo JAV ižde, o investicijos ? valstybines obligacijas netur?jo viršyti 30%, likusi dalis l?š? – laikoma vietiniuose bankuose. Toks modelis veik? pirmus 10 met?, o prasid?jus didžiajai depresijai vietiniai bankai ?m? atsisakyti jo ind?li?, nes reikalaujama pal?kan? norma jiems buvo per didel?. JAV pašto bankas buvo priverstas ind?lius laikyti valstybin?mis obligacijomis. Šis pašto bankas egzistavo kelis dešimtme?ius, ta?iau po Antrojo pasaulinio karo, kylant pal?kanoms ir ?gyvendinant bankuose reformas, pašto banko patrauklumas prad?jo nykti ir niekada neatsigavo. 1966 metais Kongresas panaikino JAV Pašto bank?.

Pašto bankai taip pat buvo ?steigti Lenkijoje, Pranc?zijoje, Slov?nijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje. Ta?iau daugiausia j? yra Afrikoje ir keliose Azijos valstyb?se. Sakyti, kad jie našiai ir pelningai dirba, tikrai negalima, ta?iau suteikia žmon?ms patikimumo. Didžioji dauguma j? neskolina, o tik leidžia naudotis papras?iausiomis finansin?mis paslaugomis ir taupymo s?skaitomis.

Toma JONUŠKAIT?

Daugelis amerikie?i? ir europie?i? niekada nebuvo tokie sunerim? d?l savo ateities, kaip dabar – b?sto paskolos, vartojamieji kreditai ir daugyb? kit? ?sipareigojim?, miglotos prognoz?s d?l darbo vietos, kylan?ios ?vairi? produkt? kainos ir did?jan?ios pragyvenimo išlaidos. Vis d?lto negali absoliu?iai viskas b?ti blogai. Yra dalyk?, kurie ekonomikos sul?t?jimo, kriz?s laikotarpiu vartotojams tampa palankesni arba prieinamesni, ?perkamesni. J? s?raš? sudar? Vašingtone (JAV) leidžiamas žurnalas „Kiplinger’s Personal Finance“ (Kiplinger.com) ir nors ne visi jo punktai tinka Lietuvai, norisi viltingai tik?ti, kad situacija netrukus pasikeis vartotoj? naudai.

1. Subli?ško naftos puikyb?

Prad?jus smukti Jungtini? Amerikos Valstij? ir pasaulio ekonomikai naftos kainos vos per tris m?nesius sumaž?jo beveik pustre?io karto – nuo 147 USD/bar. liep? iki 63,91 USD/bar. lapkri?io pradžioje. JAV galonas (3,78 l) benzino dabar vidutiniškai kainuoja 3,1 USD (kov? buvo 4,11 USD). Manoma, kad ir visus ateinan?ius metus benzino kaina bus 3–3,5 USD už galon?. Namams šildyti reikalingas kuras, gamtin?s dujos š? sezon? JAV taip pat kainuoja mažiau negu pra?jus?.

2. Sunkus metas automobili? pramonei

Pagaliau po keleri? met? kalb? visi didieji automobili? gamintojai ?m?si kurti hibridines ir alternatyv?j? kur? naudojan?ias transporto priemones – tokios gal?t? sumažinti daugelio šali? priklausomyb? nuo iš užsienio gaunamos naftos. Kol tokie modeliai kuriami, iki šiol negird?t? pasi?lym? kasdien pateikia automobili? pardav?jai. Pavyzdžiui, dabar pirkdami vien? populiariausi? automobili? Amerikoje „Toyota Camry“ iš gamintojo atgausite 1 000 USD, nereik?s ir jokio pradinio ?našo. Daug nevažin?jate ir visada svajojote apie didesnio pravažumo automobil?? Dabar nuolaidos kai kuriems modeliams tiesiog ne?tik?tinos.

3. Pal?kan? normos mažos

JAV bank? nustatyta pirmin? skolinimosi norma dabar yra 4%. Ji žemyn vairuoja ir b?sto paskol? bei kai kuri? vartojam?j? kredit? pal?kan? normas. Vidutin? pal?kan? norma tradicinei 30 met? trukm?s fiksuot? pal?kan? b?sto paskolai JAV doleriais yra 6,5% – aukš?iausia nuo 2007-?j? vasaros, vis d?lto dar ir ne taip toli nuo istoriškai mažos 5,8%, buvusios 2003–2005 ir 1963–1965 metais. Kreditini? korteli? kompanijos mažina korteli? kredito limit?, ta?iau sykiu maž?ja ir j? pal?kan? normos. ?vairi? informacij? apie kreditines korteles vartotojams teikian?io tinklalapio LowCards.com duomenimis, pirm?j? spalio savait? kreditin?s kortel?s savininkas už panaudot? kredito sum? vidutiniškai mok?jo 11,89% pal?kan?. Rugs?j? jos vidutiniškai buvo 12,13%.

4. Palankus metas ?sigyti b?st?

Nekilnojamojo turto kainos, ilg? laik? buvusios nepagr?stai per aukštos, sumaž?jo. Tai ypa? geria žinia pirm? kart? perkantiems b?st?, anks?iau šiam reikalui papras?iausiai netur?jusiems pakankamai pinig? arba negal?jusiems gauti reikiamo dydžio paskolos. Pasikeitusi situacija tur?t? gr?žinti ir tradicinius skolinimo standartus, kurie daugeliu atvej? buvo pamiršti (ar paminti) t? pa?i? skolintoj?. Tai reiškia, kad dabar j?s? finansin?s galimyb?s bus vertinamos pagal tai, ar turite bent 20% pradin? ?naš?, ar gaunate pakankamas metines pajamas, koki? turite ?sipareigojim? ir ar j?s? skolos našta paken?iama.

5. Amerikie?i? santaupos bankuose niekada nebuvo tokios saugios

700 mlrd. USD vert?s federalinis gelb?jimo planas daugiau negu dvigubai padidino asmenin?se banko s?skaitose esan?i? ind?li? draudimo sum? – nuo 100 000 USD iki 250 000 USD. Spalio 14 dien? pasi?lytas ir neribotas Federalin?s ind?li? draudimo korporacijos (angl. Federal Deposit Insurance Corp, FDIC) draudimas nepal?kanin?ms s?skaitoms (angl. non-interest-bearing accounts). Tai suteikia papildom? apsaug? JAV veikian?ioms ir b?tent tokias s?skaitas naudojan?ioms mažoms verslo ?mon?ms.

6. Akcijos išparduodamos, dauguma obligacij? žada puik? peln?

Dabartin? situacija rinkoje, kai krinta beveik vis? akcij? kursas, panaši ? 1973–1974 ir 2000–2002 met? nuosmukius – du didžiausius nuo Antrojo pasaulinio karo. Tai bloga žinia. Bet yra ir ger?. Kai kuri? patikim? akcij? dabar galima ?sigyti gerokai mažesn?mis kainomis, o pasirinkus itin saugi? investicijos form? – obligacijas be mokes?i? 10 ar net 20 met? už tai gauti papildom? 5 ar 6% priemok?.

7. Technologini? naujovi? stebuklai t?siasi

Neseniai lank?t?s tinklalapiuose „Best Buy“, „Sam’s“ (SamsClub.com) ar „Costco“? Dabar 42 coli? skersmens aukštos rezoliucijos (angl. high definition) vaizdus atkuriant? plokš?iaekran? televizori? juose galima ?sigyti už vos 799 USD. Prid?kite dar 200 USD ir gausite garso sistem? – jau turite nam? kin?. Naujas stacionarus kompiuteris su tiek atminties, kiek vargu kada prireiks, dabar kainuoja 1 000 USD, nešiojamasis – nuo 1 200 USD (pamenate, prieš penkerius metus jie kainavo 2 000–4 000 USD). Smarkiai krinta ir kit? prietais? kainos.

8. Klest?jimas centrin?je JAV dalyje

Šio rudens derlius JAV, rodos, yra vienas iš geriausi? kada nors buvusi?. Didel?s žalos jam nepadar? nei pragaištingas oras, nei Misisip?s potvyniai. Skai?iuojama, kad eksportuojam? JAV ?kio produkt? vert? šiemet augs daugiau kaip 40%. Pastaraisiais metais ?kinink? uždirbtas didelis pelnas leido jiems pigiai padengti ?siskolinimus ir taip užsitikrinti, kad gaus reikiamus kreditus ateinantiems metams. Ger? žini? yra ir nam? ?kiams: nors šiemet maisto kainos ir šoktel?jo aukštyn, susilpn?jus ekonomikai tik?tina, kad dabar jos, jei ir augs, tai gerokai l?tesniais tempais.

9. Poky?iai Vašingtone

Net ir tada, kai dar nebuvo žinoma, kas saus? oficialiai ?žengs ? Baltuosius r?mus – Barackas Obama ar Johnas McCainas, buvo akivaizdu, kad naujas šalies vadovas reiškia poky?ius ir visos šalies gyvenime.

10. Galite tik?tis puiki? dovan? pasi?lym?

Mažmeninink? apyvarta (ir pelnas) daugiausia priklauso nuo pardavimo pa?ioje met? pabaigoje – šventiniu laikotarpiu. JAV Nacionalin? mažmeninink? federacija (angl. National Federation of Retailers) prognozuoja, kad šiemet, palyginti su pra?jusi? met? šventiniu laikotarpiu, gyventoj? išlaidos dovanoms padid?s vos 2,2%. Tai mažiau negu infliacijos augimas. Kita vertus, tai geras metas pigi? preki? medžiotojams. Kad padidint? pardavim?, milžiniškas nuolaidas savo pirk?jams žada pasi?lyti beveik visi mažmenininkai – ir tradicini?, ir internete veikian?i? parduotuvi?.

Komentaras

Rokas Beresniovas, Vašingtone (JAV) veikian?io banko „EagleBank“ verslo pl?tros direktorius, Vašingtono verslo asociacijos direktorius

Manau, kad dabartin? gyventoj? pad?tis priklauso nuo to, kur rinkos atžvilgiu jie yra. Pras?iausia, ko gero, yra didžiausias pajamas gaunantiems žmon?ms, vidurinioji klas? kriz? taip pat jau?ia, bet neskaudžiai, jos visai nejau?ia gaunantys mažiausias pajamas.

Labiausiai nukent?jo ar nukent?s tie, kurie buvo suformav? „agresyvius“ investicinius portfelius, taip pat tie, kurie trumpam investavo ? nekilnojam?j? turt?. Apžvelgiant rinkos istorij? tokia situacija kaip dabar pasikartoja kas 10-20 met?.

Vis d?lto bendroji finansin? pad?tis neatrodo prastai. Ir toliau gausiai skolinamasi, o kreditai n?ra užšaldyti, kaip nuolat tvirtina žiniasklaida. Na, o žvelgiant už finansinio sektoriaus rib? situacija šiuo metu atrodo itin palanki. V?l kyla dolerio vert?: kit? šali? valiuta buvo pervertinta manant, kad kriz? ištiko tik JAV. Pinga nafta. Automobili? kompanijos priverstos prad?ti gaminti ekologiškus, mažus automobilius. Na, o vartotoj? visuomen? prieš atverdama pinigines priversta pagalvoti du kartus.

PLEF svarba ir aktualumu  tiki ir jo dalyviai. ,,Šis suvažiavimas yra ypa? savalaikis, nes jis taikiai puosel?s ekonomikos dialog? finans? kriz?s laikotarpyje kuris yra ypa? svarbus Lietuvoje. Pakvie?iant Lietuvius iš viso pasaulio ? Lietuv?, šis forumas skatins bendradarbiavim? praktiško patyrimo d?ka bei inovatiškas id?jas kurios gali pad?ti Lietuvos globaliam konkurencingumui bei verslui. Taip pat, šis forumas leis susipažinti su kitais pasaulio lietuvi? lyderiais kurie dalinasi tuo pa?iu tikslu – visi norime matyti s?kming? bei klestin?i? Lietuv? pasaulin?je ekonomikoje“ – teigia Rokas Beresniovas, Eagle Bank Vice prezidentas, dalyvausiantis PLEF apvalaus stalo diskusijoje  „Sprendimai finansu krizes kontekste: Lietuvoje ir pasaulyje“.