JAV banko viceprezidentas: esu lietuvis ne tik tod?l, kad turiu pas?

2010-03-16 18:30 Rugil? Gaidukait? | Alfa.lt

Rokas Beresniovas (Asmeninio albumo nuotr.)

Lietuvos nepriklausomyb?s atk?rimo v?jai Kauno Vyd?no vidurin?je mokykloje pra?ž? beveik nepalikdami nuostoli?. „Man buvo trylika, nelabai supratau, kas vyksta. Keli draugai met? akmen? ? ant sienos kabant? Lenino portret? – sudauž? stikl?. Ant sien? atsirasdavo užraš?, ?žeidin?jan?i? rusus – neapykanta pasirod? užkre?ianti, vyresnioji karta j? ir dabar jau?ia.

Trylikos met? man buvo svarbiau nusirašyti nam? darbus ar meilintis merginoms negu Lietuvoje vykstantys poky?iai. Nuo devintos klas?s svajojau išvažiuoti ? Vakarus – nesvarbu, kur, tiesiog nor?jau pamatyti pasaul?, gauti patirties, ieškoti nauj? galimybi?. Visus mus trauk? naujov?s“, – tok? save Lietuvai atgavus nepriklausomyb? prisimena Rokas Beresniovas, JAV banko „Eagle Bank“ viceprezidentas, per dešimt met? ?sitvirtin?s šioje šalyje.

Prisiminti paauglyst?s gyvenim? iš žem?lapio išnykusioje valstyb?je, kurioje tr?ko laisv?s medžioti naujas galimybes, jam teko Indianos universiteto edukologijos studentams pasakojant apie Taryb? S?jungos švietimo sistem?. Dvidešimtme?iams amerikie?iams Lietuvoje vidurin? mokykl? baig?s ir bakalauro laipsn? ?gij?s Amerikos lietuvis prisipažino – mokiniai nedr?so kelti klausim? ir kritiškai m?styti. Robotuk? konvejeriu to nepavadinsi, ta?iau kritinio m?stymo geb?jimas iš lietuvi? s?mon?s buvo trinamas. „Dabar visai kitaip galvoju apie t? met? ?vykius. Man svarbu tai, kad Lietuva pasiek? laisv?, domiuosi, kaip tai ?vyko“, – prisipaž?sta vyras, savo gyvenim? kuriantis ir Amerikoje, ir Lietuvoje.

Iš gimtin?s j?, jaun? student?, išviliojo noras pasiekti „amerikietišk?j? svajon?“ – 1998 metais išvažiavo ? Amerik? pagal program? „Work and Travel USA“. Savo vert? teko ?rodin?ti ir studijuojant, ir dirbant padav?ju. Tikslo siekti pad?jo lietuviškas darbo etikos supratimas: jei ? darb? oficialiai nurodyta ateiti 8 valand? ryto, jaunuolis jame sukin?davosi bent keliolika minu?i? anks?iau, nebijojo griebtis tiek sunkesni?, tiek ir ne itin prestižini? užduo?i?. R. Beresniovas netruko pasteb?ti, kad lietuviškas darbštumas padeda prisitaikyti sve?ioje šalyje.

„Sunkiausia buvo papras?iausiai adaptuotis kitoje kult?roje, priprasti prie kitokio žmoni? m?stymo. Tur?jau tris darbus, miegodavau po tris valandas per par?. Buvau nuolat pavarg?s, bet teko prisitaikyti. Praleid?s šalyje pus? met?, pama?iau vienoki? Amerik?, v?liau, gr?ž?s ir pagyven?s joje trejus metus, – dar kitoki?, dabar šalis v?l kei?iasi“, – sako R. Beresniovas, Ri?lando koledže (Dalasas, Teksaso valstija) baig?s tarptautinio verslo ir prekybos studijas.

Sak?te, kad kaskart, gr?ž?s aplankyti šeimos casino online ? Kaun?, matote ir vis kitoki? Lietuv?. Ta?iau pasigedote kritiškai m?stan?i?, Taryb? S?jungos slogu?io visiškai atsikra?iusi? žmoni?.

Kai kalbu su žmon?mis, matau, kad jie dar gana uždari, galvojimas kitoks – daugelis n?ra kritiški žmon?s, jie nelink? kelti klausim?, mano, kad negal?t? nieko pakeisti. Jie sako: „Aš esu tolerantiškas, bet…“ Jei taip pradedi sakin?, tikrai toks nesi. Vis? medij? transliuojamuose pranešimuose matyti, kad žmon?s n?ra atviri, jie turi negatyvi? nuomon? apie kitas tautas, homoseksualus.

Jei palygintume, kokios galimyb?s Lietuvoje dabar ir kokios jos buvo prieš dvidešimt met?, jos skirt?si kaip diena ir naktis. Jaunesn? karta, tie žmon?s, kurie dabar baigia mokyklas, m?stys kitaip ir jomis mok?s pasinaudoti.

Mano septyniolikos met? s?n?nas jau turi kitok? poži?r? nei mano t?vai – sovietin?je santvarkoje gyven? žmon?s buvo ?prat? prie s?lyg?, kai viskas buvo garantuota, kai net galvoti nebereik?jo. Dabar, kai at?jo laikas galvoti, kelti klausimus, jie to nemoka, nes tas noras buvo slopinamas.

Galima daug k? pakeisti – ir valdži?, ir savo laikrašt? išsileisti ir jame j? keikti, Lietuvoje yra laisv?, ši galimyb? vertesn? už garantuot? but?, moksl?. Tik žmon?s dar nežino, k? daryti su ta laisve – aš pats dar esu ties riba tarp nežinan?i?j? ir žinan?i?j? – kaip šia vertybe naudotis, supras jaunoji karta, kuri pakeis lietuvi? s?mon?. Kad ir kokia negatyvi b?t? vyresn? karta, kai j? paklausi, ar nor?t?, kad j? vaikai gyvent? tarybin?s santvarkos sistemoje, paprastai pripaž?sta, kad dabar – geriau. Tik reikia prad?ti kelti klausimus.

Lietuva pagal žinojimo konkurencingumo indeks? pasaulyje užima ne itin svarbi? viet?. Pernai organizavote Pasaulio lietuvi? ekonomikos forum? Vilniuje. Galb?t pasteb?jote teigiam? poky?i? Lietuvos verslo sistemoje, verslinink? m?styme?

Ma?iau labai jeux blackjack daug pozityvi? poky?i? – pasikeit? Lietuvos biurokratija, mokes?i? sistema – dabar versl? prad?ti ?ia lengviau. Tiesa, Vakaruose gali ?kurti savo kompanij? internetu, visk? sutvarkyti per dien? – ?ia to dar tr?ksta. Pasaulio lietuvi? ekonomikos forume mums kilo mintis parengti projekt?, ? kur? ?sitrauks ir kartu dirbs lietuvi? lyderiai iš viso pasaulio. „Global Lithuanian Leaders“ startuos jau netrukus.

Min?jote, kad j?s? žmona Christine Beresniova studijuoja posovietini? šali? adaptacij? doktorant?roje. Ar jos mokslin? patirtis pad?jo jai lengviau suprasti j?s? b?d?, ?sijausti ? patirt??

Taip, bendr? kalb? radome lengvai. Ji nuo mažens dom?josi buvusiomis Taryb? S?jungos šalimis, vien? vasar? praleido Lenkijoje, žinojo Lietuvos istorij?. Tuo metu gyvenau Teksase, o tai – gana uždara valstija, žmon?s r?pinasi savo gyvenimais ir nelabai domisi, kas pasaulyje darosi – ne taip, kaip Vašingtone. Kartais kas nors man pasakydavo, kad tikriausiai esu iš Rusijos. Su ja buvo kitaip.

Mano žmonos šeima taip pat atvyksta ? Lietuv?. Man pasisek? tur?ti toki? šeim?, kuri, net ir nemok?dama svetimos kalbos, nori susieiti ? kr?v?, pabendrauti.

Ir vis d?lto ?tariu, kad kas kelet? m?nesi? gr?žti ? Lietuv? neužtenka – kai kuri? žmoni? manymu, neprisiriš?s prie vietos, žem?s, bendruomenišk? pasistumdym? troleibusuose, nebesate lietuvis. Kaip pats apib?dintum?te savo tapatyb??

Lietuviai tokie – jei tu su jais nesutinki ir bandai diskutuoti, jie sako: „Tu jau nebe lietuvis“, arba „Tau Amerika išplov? smegenis“. Man išplov?, o jiems – neišplov?. (Juokiasi.) Jei negalvoji taip pat, kaip jie, vadinasi, jie protingesni. Kartais pikta, bet ?sižeisti negali, nes supranti, d?l ko taip yra, kok? poveik? mums tur?jo buvusi santvarka.

Atvažiav?s susitinku su draugais, o jie sako: „Matai, tu nebeatrodai kaip lietuvis.“ Kod?l? Sako, kad daug šypsausi, turiu pozityvesn?s energijos – pozityviai nusiteik?s žmogus ?ia atrodo šviežesnis, energingesnis.

Aš jau?iuosi lietuvis, nes esu lietuvis ne vien d?l to, kad turiu pas?. Dešimt met? negyvenau Lietuvoje, bet dažnai ? j? gr?žtu, nesu nutol?s nuo šalies realyb?s, bet kartu jau?iuosi ir amerikietis. Ar turi b?tinai b?ti Lietuvoje gyvenantis lietuvis? Pakalb?kite su kaime gyvenan?iu žmogumi, paskui – su vilnie?iu verslininku, ir tur?site du skirtingus lietuvius, kurie abu – vis tiek lietuviai.

Gerbiu tuos žmones, kurie sako, kad jau nebesu lietuvis, bet labai myliu Lietuv?. Mano šeima ten, noriu šalies gerov?s ir bandau j? sukurti.

Skaitykite daugiau: http://www.alfa.lt/straipsnis/10318465/?JAV.banko.viceprezidentas..esu.lietuvis.ne.tik.todel..kad.turiu.pasa=2010-03-16_18-30#ixzz2501kQq7L