Pašto bankas bus

„Turime galimyb? kurti ir atskir? ?mon?, kuri gal?t? veikti kaip kredito ?staiga. Jos akcininkais gal?t? tapti Lietuvos paštas ir konkurso b?du parinktas bankas“, – „Versus“ sako ministras Masiulis.

Pašto bankas bus prad?tas kurti šiemet. Dabar Susisiekimo ministerijai atliekama studija pad?s apsispr?sti, kaip tur?t? b?ti kuriamas toks bankas ir kokias paslaugas jis gal?t? teikti. O po to ministerija žada skelbti konkurs?, jame bus pasirinktas investuotojas bendrai ?monei steigti. Planuojama, kad šis konkursas bus tarptautinis. Lietuvos pašto ind?lis ? nauj? ?mon? b?t? pašto infrastrukt?ra, o konkurso b?du pasirinkto banko – praktin? patirtis ir finansiniai ištekliai paskoloms.

„Dalyvauti tokiame projekte bankams tur?t? b?ti ?domu tod?l, kad ekonominio ir finansinio netikrumo laikais tur?ti bendr? versl? su valstybe visada saugiau. Be to, paštas per savo teikiamas paslaugas turi prisijaukin?s tam tikr? dal? žmoni? ir galiausiai – pašto bankas turi galimybi? gauti valstybini? užsakym?, pavyzdžiui, obligacijoms platinti“, – naujos ?mon?s patrauklum? nurodo Masiulis. Be to, jis užsimena, kad bankai iki šiol kovoja d?l teis?s laikyti valstyb?s biudžeto pinigus.

Svarbiausia – kriterijai

Kontoros „Lideika, Petrauskas, Vali?nas ir partneriai LAWIN“ advokatas Gediminas Re?i?nas iš vieš? ministro Masiulio pasisakym? sprendžia, kad kuriant pašto bank? Lietuvoje b?t? atsižvelgiama ir ? vokie?i? „Deutsche PostBank“ model?. Šis bankas Vokietijoje yra vienas didžiausi? mažmenini? bank?. Jis buvo sukurtas panaudojant „Deutsche Post“ skyri? infrastrukt?r? bankin?ms paslaugoms teikti, pavyzdžiui, pinigams si?sti ir kreditams teikti. „Deutsche PostBank“ ?k?rimas buvo revoliucija Vokietijos bankininkyst?je, nes iki tol finansin?s institucijos šias paslaugas teik? tik verslininkams ir finansiškai stipriems klientams. Dabar minimas bankas turi 14,1 mln. klient? ir jame dirba 21 000 darbuotoj?. Ta?iau 2008 metai „Deutsche PostBank“ veiklos istorijoje buvo išskirtiniai – jis d?l finans? kriz?s patyr? 821 mln. EUR nuostol?.

„Deutsche PostBank“, kaip ir kiti bankai, leidžia vis? spektr? mok?jimo korteli?, tarp j? ir prestižines „VISA Card Platinum“.

Lietuvoje, pasak Re?i?no, esmini? teisini? trukdži? ?gyvendinti vokišk? pašto banko model? n?ra. Tai reiškia, kad Lietuvos paštas gal?t? b?ti komercinio banko, veikian?io pagal Bank? ?statym?, steig?jas. Be pašto, steigiamo banko akcininkais gal?t? tapti ir kiti bankai, kurie prisid?t? ne tik savo finansiniais ištekliais, bet ir praktine patirtimi, vadyba. Bankui b?t? taikomos tos pa?ios ind?li? draudimo s?lygos ir kiti reikalavimai, kaip ir visiems kitiems Lietuvoje veikiantiems bankams.

„Konkurso b?du pasirinkti bank?, ypa? jeigu neb?t? apsiribojama vien tik Lietuvoje jau veikian?iais bankais, logiška, ta?iau labai svarbu, kokius jam reikalavimus ir tikslus suformuluos valstyb?, šiuo atveju Susisiekimo ministerija“, – svarsto Re?i?nas. Pasak jo, jeigu Susisiekimo ministerija šiam projektui sugeb?t? labai skrupulingai pasirinkti privat? kapital?, tai reik?t? džiaugtis tokia iniciatyva, be to, taip valstyb? gal?t? pagerinti ir Lietuvos pašto finansinius rezultatus.

Paštui – pašto veikla

„Dabar Lietuvoje steigti pašto bank? neb?t? protinga. Viena vertus, nemanau, kad lietuviai namuose laiko dideles pinig? sumas, kita vertus, sunku patik?ti, kad žmon?s imt? pasitik?ti pašto banku“, – mano Vašingtone banke „Eagle Bank“ verslo pl?tros direktoriumi dirbantis Rokas Beresniovas. Atsižvelgdamas ? tai, kad minimas bankas iš dalies b?t? valstybinis, jis abejoja, ar jame klientai gal?t? tik?tis gero aptarnavimo. Bankininkas ?žvelgia ir dar vien? blogyb?: jeigu pašto bankas dalies ind?li? nenukreipt? ? vietinius bankus, tai šiems tokia konkurencija rimtai atsir?gt?.

„Planuojame kurti bendr? ?mon? su banku, nes pašto bankui Lietuvos rinkoje matome niš?“, – sako susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

„Sutinku, kad Lietuvos paštas turi šioki? toki? infrastrukt?r? banko paslaugoms teikti, ta?iau jis tur?t? koncentruotis ? tai, k? jis turi daryti geriausia – pašto paslaugas“, – neabejoja Beresniovas. Jis pateikia štai tok? pavyzd?: pra?jus? ruden? iš JAV ? Kaun? per „USPS Express Mail“ jis išsiunt? nedidel? siuntin?. Lietuv? jis pasiek? per 3 dienas, ta?iau adresatas j? gavo maždaug po m?nesio. Pasirodo, tiek laiko siuntinys išgul?jo Lietuvos pašto skyriuje.

„Lietuvos paštas turi tapti naujoviškesnis, jame turi b?ti ?diegta korporacin? kult?ra. O svetain? atnaujinta taip, kad joje b?t? galima nusipirkti savo svarstykles ir pašto ženkl?, už tai atsiskaitant banko kortele“, – si?lo Beresniovas. Be to, t?sia jis, paštas jau gal?t? imti si?lyti ir nustatytos siuntimo kainos paslaug?. Tai reiškia, kad pasi?mus tam tikro dydžio d?ž? iš pašto, j? galima prid?ti kiek nori, o už tai mok?ti nustatyt? kain?, kuri nepriklauso nuo svorio.

Užduotys Lietuvos paštui

Susisiekimo ministras Masiulis sutinka, kad nuostolingai dirbantis paštas turi didinti teikiam? paslaug? ?vairov?. Jis mano, kad ši Susisiekimo ministerijos kuruojama ?mon? turi galimyb? aktyviau dalyvauti IT sektoriuje.

„Kalbam?s su Registr? centru, kad ši ?mon? kartu su paštu imt?si kurti valstybini? dokument? elektroninio paskirstymo sistem?“, – praneša Masiulis. Pasak jo, t? b?t? galima padaryti labai greitai, nes Registr? centras turi duomenis, o paštas – adres? baz?. Taip paštas gal?t? tapti valstyb?s paslaugos vykdytoju ir padidinti savo pajamas.

Susisiekimo ministerija Lietuvos paštui taip pat nurod? optimizuoti ?mon?s s?naudas. Tod?l jau yra prad?ta ?mon?s restrukt?rizacija: iki šiol ji tur?jo 10 apskri?i? centr?, o dabar j? tebelieka penki. Maž?s ir vadovaujan?io personalo, bus centralizuota buhalterija. Taip pat paštas nuo 6 iki 5 dien? trumpina darbo laik?.

„Planuojame kurti bendr? ?mon? su banku, nes pašto bankui Lietuvos rinkoje matome niš?“, – sako susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

V?lesniame etape, pasak Masiulio, bus svarstomas pašto skyri? tikslingumas. Dabar visoje Lietuvoje j? yra per 900, tod?l planuojama mažinti iki maždaug 700 pašto skyri?. Tam, kad žmon?s rajonuose nelikt? be pašto paslaug?, bus ple?iama mobilaus pašto funkcija.

„Ieškosime b?d? ir kaip racionaliau panaudoti Lietuvos pašto valdom? turt?. Dabar jis n?ra tinkamai naudojamas, o svarbiausia – n?ra 100% panaudojamas pašto reikm?ms“, – kalba Masiulis. Jis apgailestauja, kad d?l susiklos?iusios nepalankios pad?ties nekilnojamojo turto rinkoje n?ra galimybi? parduoti dalies šio turto. Ta?iau racionalesnis jo panaudojimas leist? sumažinti ?mon?s veiklos s?naudas.

V?liau – pašto privatizavimas

Ministras, kitaip nei buv?s jo pirmtakas Algirdas Butkevi?ius, nesikrato Lietuvos pašto privatizacijos. Juolab kad 2013 metais Lietuvoje, kaip ir kitose užsienio valstyb?se, pašto rinka bus liberalizuota. Ta?iau, pasak jo, pirmiausia ši ?mon? turi atsistoti ant koj?, tapti solidžia partnere ir aktyvia elektronini? paslaug? teik?ja, išpl?sti savo paslaug? ?vairov?.

Vienas iš „Deutsche PostBank“ skyri? Berlyne.

„Kai ?mon? taps konkurencingesn?, prad?s dirbti pelningai, tai nematy?iau kli??i? ateiti priva?iam kapitalui. Taip paštas gal?t? b?ti efektyviau valdomas“, – d?sto susisiekimo ministras. Jis svarsto, kad ? toki? ?mon? kaip Lietuvos paštas privatus kapitalas gal?t? b?ti ?leidžiamas pamažu, neb?tinai iš karto parduodant vis? pašt?. Tok? model? yra pasirink? britai.

Pšto banko istorija

Rokas BERESNIOVAS, Vašingtonas

Pašto banko id?ja n?ra nauja. Pirmasis toks bankas buvo ?kurtas Didžiojoje Britanijoje 1861 metais. JAV apie j? buvo prad?ta kalb?ti tik 1871 metais, tikintis, kad žmoni? santaupos pad?t? ?kurti geresn? telegrafo tinkl?. Ši id?ja buvo ?gyvendinta v?liau, 1910 metais, kai žmon?s supanikavo d?l priva?i? bank? saugumo. Politikai, siekdami, kad tiek j? pilie?iai, tiek emigrantai nešt? pinigus ? pašto bank?, propagavo j? kaip saugi? šalies finansin? institucij?. Pašto bankas buvo griežtai reguliuojamas ir tur?jo laikytis jam nustatytos ind?li? normos: 5% privalom? atsarg? normos rezervo JAV ižde, o investicijos ? valstybines obligacijas netur?jo viršyti 30%, likusi dalis l?š? – laikoma vietiniuose bankuose. Toks modelis veik? pirmus 10 met?, o prasid?jus didžiajai depresijai vietiniai bankai ?m? atsisakyti jo ind?li?, nes reikalaujama pal?kan? norma jiems buvo per didel?. JAV pašto bankas buvo priverstas ind?lius laikyti valstybin?mis obligacijomis. Šis pašto bankas egzistavo kelis dešimtme?ius, ta?iau po Antrojo pasaulinio karo, kylant pal?kanoms ir ?gyvendinant bankuose reformas, pašto banko patrauklumas prad?jo nykti ir niekada neatsigavo. 1966 metais Kongresas panaikino JAV Pašto bank?.

Pašto bankai taip pat buvo ?steigti Lenkijoje, Pranc?zijoje, Slov?nijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje. Ta?iau daugiausia j? yra Afrikoje ir keliose Azijos valstyb?se. Sakyti, kad jie našiai ir pelningai dirba, tikrai negalima, ta?iau suteikia žmon?ms patikimumo. Didžioji dauguma j? neskolina, o tik leidžia naudotis papras?iausiomis finansin?mis paslaugomis ir taupymo s?skaitomis.