10 Gerejanciu Dalyku

Versus žurnalas 2008 11 21

Toma JONUŠKAIT?

Daugelis amerikie?i? ir europie?i? niekada nebuvo tokie sunerim? d?l savo ateities, kaip dabar – b?sto paskolos, vartojamieji kreditai ir daugyb? kit? ?sipareigojim?, miglotos prognoz?s d?l darbo vietos, kylan?ios ?vairi? produkt? kainos ir did?jan?ios pragyvenimo išlaidos. Vis d?lto negali absoliu?iai viskas b?ti blogai. Yra dalyk?, kurie ekonomikos sul?t?jimo, kriz?s laikotarpiu vartotojams tampa palankesni arba prieinamesni, ?perkamesni. J? s?raš? sudar? Vašingtone (JAV) leidžiamas žurnalas „Kiplinger’s Personal Finance“ (Kiplinger.com) ir nors ne visi jo punktai tinka Lietuvai, norisi viltingai tik?ti, kad situacija netrukus pasikeis vartotoj? naudai.

V?l kyla dolerio vert?: kit? šali? valiuta buvo pervertinta manant, kad kriz? ištiko tik JAV.

1. Subli?ško naftos puikyb?

Prad?jus smukti Jungtini? Amerikos Valstij? ir pasaulio ekonomikai naftos kainos vos per tris m?nesius sumaž?jo beveik pustre?io karto – nuo 147 USD/bar. liep? iki 63,91 USD/bar. lapkri?io pradžioje. JAV galonas (3,78 l) benzino dabar vidutiniškai kainuoja 3,1 USD (kov? buvo 4,11 USD). Manoma, kad ir visus ateinan?ius metus benzino kaina bus 3–3,5 USD už galon?. Namams šildyti reikalingas kuras, gamtin?s dujos š? sezon? JAV taip pat kainuoja mažiau negu pra?jus?.

2. Sunkus metas automobili? pramonei

Pagaliau po keleri? met? kalb? visi didieji automobili? gamintojai ?m?si kurti hibridines ir alternatyv?j? kur? naudojan?ias transporto priemones – tokios gal?t? sumažinti daugelio šali? priklausomyb? nuo iš užsienio gaunamos naftos. Kol tokie modeliai kuriami, iki šiol negird?t? pasi?lym? kasdien pateikia automobili? pardav?jai. Pavyzdžiui, dabar pirkdami vien? populiariausi? automobili? Amerikoje „Toyota Camry“ iš gamintojo atgausite 1 000 USD, nereik?s ir jokio pradinio ?našo. Daug nevažin?jate ir visada svajojote apie didesnio pravažumo automobil?? Dabar nuolaidos kai kuriems modeliams tiesiog ne?tik?tinos.

3. Pal?kan? normos mažos

JAV bank? nustatyta pirmin? skolinimosi norma dabar yra 4%. Ji žemyn vairuoja ir b?sto paskol? bei kai kuri? vartojam?j? kredit? pal?kan? normas. Vidutin? pal?kan? norma tradicinei 30 met? trukm?s fiksuot? pal?kan? b?sto paskolai JAV doleriais yra 6,5% – aukš?iausia nuo 2007-?j? vasaros, vis d?lto dar ir ne taip toli nuo istoriškai mažos 5,8%, buvusios 2003–2005 ir 1963–1965 metais. Kreditini? korteli? kompanijos mažina korteli? kredito limit?, ta?iau sykiu maž?ja ir j? pal?kan? normos. ?vairi? informacij? apie kreditines korteles vartotojams teikian?io tinklalapio LowCards.com duomenimis, pirm?j? spalio savait? kreditin?s kortel?s savininkas už panaudot? kredito sum? vidutiniškai mok?jo 11,89% pal?kan?. Rugs?j? jos vidutiniškai buvo 12,13%.

4. Palankus metas ?sigyti b?st?

Nekilnojamojo turto kainos, ilg? laik? buvusios nepagr?stai per aukštos, sumaž?jo. Tai ypa? geria žinia pirm? kart? perkantiems b?st?, anks?iau šiam reikalui papras?iausiai netur?jusiems pakankamai pinig? arba negal?jusiems gauti reikiamo dydžio paskolos. Pasikeitusi situacija tur?t? gr?žinti ir tradicinius skolinimo standartus, kurie daugeliu atvej? buvo pamiršti (ar paminti) t? pa?i? skolintoj?. Tai reiškia, kad dabar j?s? finansin?s galimyb?s bus vertinamos pagal tai, ar turite bent 20% pradin? ?naš?, ar gaunate pakankamas metines pajamas, koki? turite ?sipareigojim? ir ar j?s? skolos našta paken?iama.

5. Amerikie?i? santaupos bankuose niekada nebuvo tokios saugios

700 mlrd. USD vert?s federalinis gelb?jimo planas daugiau negu dvigubai padidino asmenin?se banko s?skaitose esan?i? ind?li? draudimo sum? – nuo 100 000 USD iki 250 000 USD. Spalio 14 dien? pasi?lytas ir neribotas Federalin?s ind?li? draudimo korporacijos (angl. Federal Deposit Insurance Corp, FDIC) draudimas nepal?kanin?ms s?skaitoms (angl. non-interest-bearing accounts). Tai suteikia papildom? apsaug? JAV veikian?ioms ir b?tent tokias s?skaitas naudojan?ioms mažoms verslo ?mon?ms.

6. Akcijos išparduodamos, dauguma obligacij? žada puik? peln?

Dabartin? situacija rinkoje, kai krinta beveik vis? akcij? kursas, panaši ? 1973–1974 ir 2000–2002 met? nuosmukius – du didžiausius nuo Antrojo pasaulinio karo. Tai bloga žinia. Bet yra ir ger?. Kai kuri? patikim? akcij? dabar galima ?sigyti gerokai mažesn?mis kainomis, o pasirinkus itin saugi? investicijos form? – obligacijas be mokes?i? 10 ar net 20 met? už tai gauti papildom? 5 ar 6% priemok?.

7. Technologini? naujovi? stebuklai t?siasi

Neseniai lank?t?s tinklalapiuose „Best Buy“, „Sam’s“ (SamsClub.com) ar „Costco“? Dabar 42 coli? skersmens aukštos rezoliucijos (angl. high definition) vaizdus atkuriant? plokš?iaekran? televizori? juose galima ?sigyti už vos 799 USD. Prid?kite dar 200 USD ir gausite garso sistem? – jau turite nam? kin?. Naujas stacionarus kompiuteris su tiek atminties, kiek vargu kada prireiks, dabar kainuoja 1 000 USD, nešiojamasis – nuo 1 200 USD (pamenate, prieš penkerius metus jie kainavo 2 000–4 000 USD). Smarkiai krinta ir kit? prietais? kainos.

8. Klest?jimas centrin?je JAV dalyje

Šio rudens derlius JAV, rodos, yra vienas iš geriausi? kada nors buvusi?. Didel?s žalos jam nepadar? nei pragaištingas oras, nei Misisip?s potvyniai. Skai?iuojama, kad eksportuojam? JAV ?kio produkt? vert? šiemet augs daugiau kaip 40%. Pastaraisiais metais ?kinink? uždirbtas didelis pelnas leido jiems pigiai padengti ?siskolinimus ir taip užsitikrinti, kad gaus reikiamus kreditus ateinantiems metams. Ger? žini? yra ir nam? ?kiams: nors šiemet maisto kainos ir šoktel?jo aukštyn, susilpn?jus ekonomikai tik?tina, kad dabar jos, jei ir augs, tai gerokai l?tesniais tempais.

9. Poky?iai Vašingtone

Net ir tada, kai dar nebuvo žinoma, kas saus? oficialiai ?žengs ? Baltuosius r?mus – Barackas Obama ar Johnas McCainas, buvo akivaizdu, kad naujas šalies vadovas reiškia poky?ius ir visos šalies gyvenime.

10. Galite tik?tis puiki? dovan? pasi?lym?

Mažmeninink? apyvarta (ir pelnas) daugiausia priklauso nuo pardavimo pa?ioje met? pabaigoje – šventiniu laikotarpiu. JAV Nacionalin? mažmeninink? federacija (angl. National Federation of Retailers) prognozuoja, kad šiemet, palyginti su pra?jusi? met? šventiniu laikotarpiu, gyventoj? išlaidos dovanoms padid?s vos 2,2%. Tai mažiau negu infliacijos augimas. Kita vertus, tai geras metas pigi? preki? medžiotojams. Kad padidint? pardavim?, milžiniškas nuolaidas savo pirk?jams žada pasi?lyti beveik visi mažmenininkai – ir tradicini?, ir internete veikian?i? parduotuvi?.

Komentaras

Rokas Beresniovas, Vašingtone (JAV) veikian?io banko „EagleBank“ verslo pl?tros direktorius, Vašingtono verslo asociacijos direktorius

 

Manau, kad dabartin? gyventoj? pad?tis priklauso nuo to, kur rinkos atžvilgiu jie yra. Pras?iausia, ko gero, yra didžiausias pajamas gaunantiems žmon?ms, vidurinioji klas? kriz? taip pat jau?ia, bet neskaudžiai, jos visai nejau?ia gaunantys mažiausias pajamas.

Labiausiai nukent?jo ar nukent?s tie, kurie buvo suformav? „agresyvius“ investicinius portfelius, taip pat tie, kurie trumpam investavo ? nekilnojam?j? turt?. Apžvelgiant rinkos istorij? tokia situacija kaip dabar pasikartoja kas 10-20 met?.

Vis d?lto bendroji finansin? pad?tis neatrodo prastai. Ir toliau gausiai skolinamasi, o kreditai n?ra užšaldyti, kaip nuolat tvirtina žiniasklaida. Na, o žvelgiant už finansinio sektoriaus rib? situacija šiuo metu atrodo itin palanki. V?l kyla dolerio vert?: kit? šali? valiuta buvo pervertinta manant, kad kriz? ištiko tik JAV. Pinga nafta. Automobili? kompanijos priverstos prad?ti gaminti ekologiškus, mažus automobilius. Na, o vartotoj? visuomen? prieš atverdama pinigines priversta pagalvoti du kartus.