Pašto bankas bus

Violeta Bagdanavičiūtė  2009 02 21
 
AB Lietuvos paštas praėjusių metų veiklos rezultatas – daugiau kaip 20 mln. Lt nuostolis. Tai rodo, kad „tos dienos, kai paštas tiesiog veikė, jau praeityje“, o dabar jam reikia laimėti „rytdienos pašto mūšį“. Todėl šią įmonę valdanti Susisiekimo ministerija priėmė sprendimą steigti pašto banką. Jau balandį susisiekimo ministras Eligijus Masiulis tikisi turėti pašto banko galimybių studiją, kurioje būtų nurodyta, kaip tokį banką reikėtų kurti ir kokias finansines paslaugas jis galėtų teikti
„Deutsche PostBank“ įkūrimas buvo revoliucija Vokietijos bankininkystėje.
 
AB Lietuvos paštas nuo 2007 metų turi finansinių paslaugų teikimo įmonę Lietuvos pašto finansinės paslaugos. Per ją buvo pradėtos plėsti finansinio tarpininkavimo paslaugos, o bendradarbiaujant su „Lietuvos draudimu“ teikiamos ir draudimo paslaugos. Kitose ES šalyse pašto skyriai finansines paslaugas teikia jau seniai. Pavyzdžiui, Vokietijoje pašto skyriai teikia kreditus, draudimo paslaugas, vietovėse, kur nėra bankomatų, išgrynina iš banko kortelių pinigus.

„Turime galimybę kurti ir atskirą įmonę, kuri galėtų veikti kaip kredito įstaiga. Jos akcininkais galėtų tapti Lietuvos paštas ir konkurso būdu parinktas bankas“, – „Versus“ sako ministras Masiulis.

Pašto bankas bus pradėtas kurti šiemet. Dabar Susisiekimo ministerijai atliekama studija padės apsispręsti, kaip turėtų būti kuriamas toks bankas ir kokias paslaugas jis galėtų teikti. O po to ministerija žada skelbti konkursą, jame bus pasirinktas investuotojas bendrai įmonei steigti. Planuojama, kad šis konkursas bus tarptautinis. Lietuvos pašto indėlis į naują įmonę būtų pašto infrastruktūra, o konkurso būdu pasirinkto banko – praktinė patirtis ir finansiniai ištekliai paskoloms.

„Dalyvauti tokiame projekte bankams turėtų būti įdomu todėl, kad ekonominio ir finansinio netikrumo laikais turėti bendrą verslą su valstybe visada saugiau. Be to, paštas per savo teikiamas paslaugas turi prisijaukinęs tam tikrą dalį žmonių ir galiausiai – pašto bankas turi galimybių gauti valstybinių užsakymų, pavyzdžiui, obligacijoms platinti“, – naujos įmonės patrauklumą nurodo Masiulis. Be to, jis užsimena, kad bankai iki šiol kovoja dėl teisės laikyti valstybės biudžeto pinigus.

Svarbiausia – kriterijai

Kontoros „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN“ advokatas Gediminas Rečiūnas iš viešų ministro Masiulio pasisakymų sprendžia, kad kuriant pašto banką Lietuvoje būtų atsižvelgiama ir į vokiečių „Deutsche PostBank“ modelį. Šis bankas Vokietijoje yra vienas didžiausių mažmeninių bankų. Jis buvo sukurtas panaudojant „Deutsche Post“ skyrių infrastruktūrą bankinėms paslaugoms teikti, pavyzdžiui, pinigams siųsti ir kreditams teikti. „Deutsche PostBank“ įkūrimas buvo revoliucija Vokietijos bankininkystėje, nes iki tol finansinės institucijos šias paslaugas teikė tik verslininkams ir finansiškai stipriems klientams. Dabar minimas bankas turi 14,1 mln. klientų ir jame dirba 21 000 darbuotojų. Tačiau 2008 metai „Deutsche PostBank“ veiklos istorijoje buvo išskirtiniai – jis dėl finansų krizės patyrė 821 mln. EUR nuostolį.

„Deutsche PostBank“, kaip ir kiti bankai, leidžia visą spektrą mokėjimo kortelių, tarp jų ir prestižines „VISA Card Platinum“.

Lietuvoje, pasak Rečiūno, esminių teisinių trukdžių įgyvendinti vokišką pašto banko modelį nėra. Tai reiškia, kad Lietuvos paštas galėtų būti komercinio banko, veikiančio pagal Bankų įstatymą, steigėjas. Be pašto, steigiamo banko akcininkais galėtų tapti ir kiti bankai, kurie prisidėtų ne tik savo finansiniais ištekliais, bet ir praktine patirtimi, vadyba. Bankui būtų taikomos tos pačios indėlių draudimo sąlygos ir kiti reikalavimai, kaip ir visiems kitiems Lietuvoje veikiantiems bankams.

„Konkurso būdu pasirinkti banką, ypač jeigu nebūtų apsiribojama vien tik Lietuvoje jau veikiančiais bankais, logiška, tačiau labai svarbu, kokius jam reikalavimus ir tikslus suformuluos valstybė, šiuo atveju Susisiekimo ministerija“, – svarsto Rečiūnas. Pasak jo, jeigu Susisiekimo ministerija šiam projektui sugebėtų labai skrupulingai pasirinkti privatų kapitalą, tai reikėtų džiaugtis tokia iniciatyva, be to, taip valstybė galėtų pagerinti ir Lietuvos pašto finansinius rezultatus.

Paštui – pašto veikla

„Dabar Lietuvoje steigti pašto banką nebūtų protinga. Viena vertus, nemanau, kad lietuviai namuose laiko dideles pinigų sumas, kita vertus, sunku patikėti, kad žmonės imtų pasitikėti pašto banku“, – mano Vašingtone banke „Eagle Bank“ verslo plėtros direktoriumi dirbantis Rokas Beresniovas. Atsižvelgdamas į tai, kad minimas bankas iš dalies būtų valstybinis, jis abejoja, ar jame klientai galėtų tikėtis gero aptarnavimo. Bankininkas įžvelgia ir dar vieną blogybę: jeigu pašto bankas dalies indėlių nenukreiptų į vietinius bankus, tai šiems tokia konkurencija rimtai atsirūgtų.

„Planuojame kurti bendrą įmonę su banku, nes pašto bankui Lietuvos rinkoje matome nišą“, – sako susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

„Sutinku, kad Lietuvos paštas turi šiokią tokią infrastruktūrą banko paslaugoms teikti, tačiau jis turėtų koncentruotis į tai, ką jis turi daryti geriausia – pašto paslaugas“, – neabejoja Beresniovas. Jis pateikia štai tokį pavyzdį: praėjusį rudenį iš JAV į Kauną per „USPS Express Mail“ jis išsiuntė nedidelį siuntinį. Lietuvą jis pasiekė per 3 dienas, tačiau adresatas jį gavo maždaug po mėnesio. Pasirodo, tiek laiko siuntinys išgulėjo Lietuvos pašto skyriuje.

„Lietuvos paštas turi tapti naujoviškesnis, jame turi būti įdiegta korporacinė kultūra. O svetainė atnaujinta taip, kad joje būtų galima nusipirkti savo svarstykles ir pašto ženklą, už tai atsiskaitant banko kortele“, – siūlo Beresniovas. Be to, tęsia jis, paštas jau galėtų imti siūlyti ir nustatytos siuntimo kainos paslaugą. Tai reiškia, kad pasiėmus tam tikro dydžio dėžę iš pašto, ją galima pridėti kiek nori, o už tai mokėti nustatytą kainą, kuri nepriklauso nuo svorio.

Užduotys Lietuvos paštui

Susisiekimo ministras Masiulis sutinka, kad nuostolingai dirbantis paštas turi didinti teikiamų paslaugų įvairovę. Jis mano, kad ši Susisiekimo ministerijos kuruojama įmonė turi galimybę aktyviau dalyvauti IT sektoriuje.

„Kalbamės su Registrų centru, kad ši įmonė kartu su paštu imtųsi kurti valstybinių dokumentų elektroninio paskirstymo sistemą“, – praneša Masiulis. Pasak jo, tą būtų galima padaryti labai greitai, nes Registrų centras turi duomenis, o paštas – adresų bazę. Taip paštas galėtų tapti valstybės paslaugos vykdytoju ir padidinti savo pajamas.

Susisiekimo ministerija Lietuvos paštui taip pat nurodė optimizuoti įmonės sąnaudas. Todėl jau yra pradėta įmonės restruktūrizacija: iki šiol ji turėjo 10 apskričių centrų, o dabar jų tebelieka penki. Mažės ir vadovaujančio personalo, bus centralizuota buhalterija. Taip pat paštas nuo 6 iki 5 dienų trumpina darbo laiką.

„Planuojame kurti bendrą įmonę su banku, nes pašto bankui Lietuvos rinkoje matome nišą“, – sako susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Vėlesniame etape, pasak Masiulio, bus svarstomas pašto skyrių tikslingumas. Dabar visoje Lietuvoje jų yra per 900, todėl planuojama mažinti iki maždaug 700 pašto skyrių. Tam, kad žmonės rajonuose neliktų be pašto paslaugų, bus plečiama mobilaus pašto funkcija.

„Ieškosime būdų ir kaip racionaliau panaudoti Lietuvos pašto valdomą turtą. Dabar jis nėra tinkamai naudojamas, o svarbiausia – nėra 100% panaudojamas pašto reikmėms“, – kalba Masiulis. Jis apgailestauja, kad dėl susiklosčiusios nepalankios padėties nekilnojamojo turto rinkoje nėra galimybių parduoti dalies šio turto. Tačiau racionalesnis jo panaudojimas leistų sumažinti įmonės veiklos sąnaudas.

Vėliau – pašto privatizavimas

Ministras, kitaip nei buvęs jo pirmtakas Algirdas Butkevičius, nesikrato Lietuvos pašto privatizacijos. Juolab kad 2013 metais Lietuvoje, kaip ir kitose užsienio valstybėse, pašto rinka bus liberalizuota. Tačiau, pasak jo, pirmiausia ši įmonė turi atsistoti ant kojų, tapti solidžia partnere ir aktyvia elektroninių paslaugų teikėja, išplėsti savo paslaugų įvairovę.

Vienas iš „Deutsche PostBank“ skyrių Berlyne.

„Kai įmonė taps konkurencingesnė, pradės dirbti pelningai, tai nematyčiau kliūčių ateiti privačiam kapitalui. Taip paštas galėtų būti efektyviau valdomas“, – dėsto susisiekimo ministras. Jis svarsto, kad į tokią įmonę kaip Lietuvos paštas privatus kapitalas galėtų būti įleidžiamas pamažu, nebūtinai iš karto parduodant visą paštą. Tokį modelį yra pasirinkę britai.

Pšto banko istorija

Rokas BERESNIOVAS, Vašingtonas

Pašto banko idėja nėra nauja. Pirmasis toks bankas buvo įkurtas Didžiojoje Britanijoje 1861 metais. JAV apie jį buvo pradėta kalbėti tik 1871 metais, tikintis, kad žmonių santaupos padėtų įkurti geresnį telegrafo tinklą. Ši idėja buvo įgyvendinta vėliau, 1910 metais, kai žmonės supanikavo dėl privačių bankų saugumo. Politikai, siekdami, kad tiek jų piliečiai, tiek emigrantai neštų pinigus į pašto banką, propagavo jį kaip saugią šalies finansinę instituciją. Pašto bankas buvo griežtai reguliuojamas ir turėjo laikytis jam nustatytos indėlių normos: 5% privalomų atsargų normos rezervo JAV ižde, o investicijos į valstybines obligacijas neturėjo viršyti 30%, likusi dalis lėšų – laikoma vietiniuose bankuose. Toks modelis veikė pirmus 10 metų, o prasidėjus didžiajai depresijai vietiniai bankai ėmė atsisakyti jo indėlių, nes reikalaujama palūkanų norma jiems buvo per didelė. JAV pašto bankas buvo priverstas indėlius laikyti valstybinėmis obligacijomis. Šis pašto bankas egzistavo kelis dešimtmečius, tačiau po Antrojo pasaulinio karo, kylant palūkanoms ir įgyvendinant bankuose reformas, pašto banko patrauklumas pradėjo nykti ir niekada neatsigavo. 1966 metais Kongresas panaikino JAV Pašto banką.

Pašto bankai taip pat buvo įsteigti Lenkijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje. Tačiau daugiausia jų yra Afrikoje ir keliose Azijos valstybėse. Sakyti, kad jie našiai ir pelningai dirba, tikrai negalima, tačiau suteikia žmonėms patikimumo. Didžioji dauguma jų neskolina, o tik leidžia naudotis paprasčiausiomis finansinėmis paslaugomis ir taupymo sąskaitomis.

Comments

Comments are closed.