Įdarbink kolegas iš tinklo

Monika Bončkutė, Vladas Krivickas 2009-10-29 13:23

Specialiai lrytas.lt, Čikaga

R.Beresniovas buvo pakviestas Indianos universiteto studentams papasakoti apie sovietinę mokymo sistemą.

R.Beresniovas buvo pakviestas Indianos universiteto studentams papasakoti apie sovietinę mokymo sistemą.  Asmeninio archyvo nuotr.

„Sovietinė sistema gamino robotus ir visiškai nemokė kritinio mąstymo. Ta prarastoji sovietmečio karta ir jos vaikai vis dar dominuoja Lietuvos švietimo sistemoje ir apskritai Lietuvoje. Kritinio mąstymo matyti tik patys pradmenys“, – sako Vašingtone gyvenantis „Eagle Bank“ viceprezidentas Rokas Beresniovas. Būtent dėl atsilikusios švietimo sistemos tėvynėje esama tiek daug negatyvumo, o žodis „tolerancija“ vartojamas nesuvokiant jo prasmės, įsitikinęs JAV lietuvis.

Negatyvumas – užkrečiamas

„Negatyvumu užkrėsti kitus – labai lengva. Pabendravus su nuolat besiskundžiančiais žmonėmis lieka prastas skonis burnoje. Mane stebina, kaip dažnai Lietuvoje, ypač valdininkai, vartoja žodį „tolerancija“, bet neatrodo, kad dėl to tolerancijos atsirastų daugiau“, – kalbėjo Lietuvoje žinomo karikatūristo ir dailininko Vladimiro Beresniovo sūnus.

Pasak jo, bet kokie pasikeitimai Lietuvoje bus neįmanomi tol, kol neįvyks mūsų mokslo sistemą prie Vakarų priartinantys pokyčiai: „Jeigu to neįvys, Lietuvoje ir toliau dominuos prarastosios kartos palikuonys“.

Aštriai nuskambėjusius žodžius lietuvis čia pat palydi užtikrindamas, kad jis labai myli Lietuvą. „Lietuvoje apsilankau maždaug kas keturi mėnesiai. Nors ne viskas Lietuvoje patinka, jaučiu nuolatinę trauką“, – prisipažįsta aukštas pareigas už Atlanto užimantis vyras.

Pasak jo, svarbu, kad lietuviai neužsidarytų savo šalyje, o atvykę į užsienio šalį iš ten pasiimtų, kas geriausia.

„Vasarą pas mane dažnai atvyksta sūnėnas iš Lietuvos. Kai jis būna čia, stengiuosi, kad bent trumpam jam nuslinktų tas lietuviškas debesis ir jis pamatytų platesnio pasaulio“, – prasitarė R.Beresniovas.

Apie sovietizmus pasakojo amerikiečiams

Pokalbį apie švietimą su Vašingtone gyvenančiu kauniečiu pradėjome neatsitiktinai. Neseniai R.Beresniovas buvo pakviestas Indianos universiteto edukologijos studentams papasakoti apie Sovietų Sąjungos mokymo sistemą.

Buvo įdomu, ką apie sovietmetį nieko nenutuokiantiems dvidešimtmečiams amerikiečiams papasakojo pionieriaus kaklaraištį dar spėjęs užsirišti lietuvis ir kokia jo nuomonė apie mokslo situaciją gimtinėje.

Ne paslaptis, kad posovietinių šalių, tarp jų ir Lietuvos, gyventojai dažnai linkę Amerikos mokykloms prikišti pernelyg didelę mokiniams suteikimą laisvę ir per menką akademiniam paruošimui skiriamą dėmesį.

Į JAV mokyklas savo atžalas leidžiantys lietuviai dažnai jaučiasi, kad jų vaikai gauna puikų išsilavinimą, tačiau į Lietuvą sugrįžusių tautiečių vaikams neretai pasiūloma pasimokyti antrus metus ne tik dėl prastų gimtosios kalbos, bet ir dėl matematikos bei gamtos mokslų žinių.

Klausti vis dar gėda

Lietuvoje baigęs vidurinę mokyklą ir bakalauro laipsnį universitete įgijęs R.Beresniovas JAV pasiekė tiek, kad jam gali pavydėti ne tik jo amžiaus, bet ir keliomis dešimtimis metų vyresni amerikiečiai. Ar tai neįrodo, kad sovietinė ir posovietinė mokymo sistema – pranašesnė, o į JAV atvykę imigrantai būtent dėl to nušluosto nosis vietiniams?

Amerikiečiams apie sovietinės mokyklos absurdą pasakojęs lietuvis purto galvą – visos naudingiausios žinios įgytos studijuojant ir dirbant Amerikoje, o ne Lietuvoje: „Pagrindinis skirtumas yra tai, kad posovietinėse šalyse iki šiol nemokoma mokytis. Vis dar svarbu išmokti medžiagą atmintinai ir nesiginčyti su dėstytoju. Amerikoje mane išmokė ne tik kritinio mąstymo, bet ir nebijoti klausti. Lietuvoje klausti dažnai vis dar yra gėda“.

Rūpi studentų nuomonė

Pasak jo, tiesa tai, kad lietuviai ir kiti posovietinių šalių piliečiai su savimi atsiveža puikią darbo etiką. „Vienu metu ir mokiausi, ir dirbau keliuose darbuose dieną ir naktį. Tai nesvetima daugeliui kitų Rytų europiečių“, – pabrėžia jis.

Jis taip pat sutinka su tuo, kad kartu su laisvės gūsiu Lietuvos mokymo institucijose sumažėjo pagarba mokytojui. „Sovietmečiu ginčytis su mokytoju buvo neįsivaizduojamas dalykas, dabar tai jau nebėra tabu. Su tuo ateina ir kažkiek nepagarbos“, – mano R.Beresniovas.

Ričlando koledže (Dalasas, Teksaso valstija) tarptautinio verslo ir prekybos studijas baigęs lietuvis su dėkingumu prisimena amerikiečių dėstytojų paskaitas. „Jiems nuoširdžiai rūpėdavo studento nuomonė. Jie nenurimdavo, kol neišklausdavo, ką apie vieną ar kitą problemą mano pats studentas, o ne ką jis atmintinai išmoko iš knygų“, – kalbėjo R.Beresniovas.

Amerikoje netrūksta galimybių

Tokiu pat principu darbdaviai atsirenka darbuotojus – jiems reikia mąstančių būtybių, kurios moka bendrauti su žmonėmis ir spręsti problemas, o ne robotų.

„Labiausiai amerikiečiams studentams ir rūpėjo sužinoti, ar mes – ne robotai“, – kvatojosi R.Beresniovas.

Sovietmečio nė iš tolo nemačiusiems dvidešimtmečiams taip pat rūpėjo sužinoti, kaip atrodė tarybinės mokyklos uniformos bei tai, kiek valandų per savaitę reikėdavo mokytis.

R.Beresniovo teigimu, nepaisant JAV sukrėtusios ekonomikos recesijos, šioje šalyje talentingiems žmonėms netrūksta pačių geriausių galimybių. Dejuojantys ir jų nematantys imigrantai dažniausiai gyvena užsidarę savo bendruomenėse ir atsisako imtis atsakomybės už savo gyvenimą: „Laukti, kol už tave pasirūpins kiti, pavyzdžiui, valdžia, taip pat yra sovietinis palikimas“.

Comments

Comments are closed.